PASKUTINIS NUMERIS

Pagarba didvyriams ir senos nuoskaudos Seimo posėdyje

Pasididžiavimo Lietuvos žmonių pilietine branda, tautos didvyriais gaidos, raginimai būti vertiems savo tautos bei senų nuoskaudų, nesutarimų aidai nuskambėjo sekmadienį Lietuvos Seimo iškilmingame posėdyje, skirtame Laisvės gynėjų dienai paminėti.
Seimo posėdyje dalyvavo Lietuvai lemtingą naktį žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę giminės ir artimieji, kruvinojo sekmadienio įvykių liudytojai, skaudžiai nukentėję, tapę invalidais, giminės ir artimieji tų, kurie padėjo galvas, gindami Tėvynės nepriklausomybę Lietuvos pasienyje, prie Seimo rūmų, Televizijos bokšto, Radijo ir televizijos rūmų.

Atminimo žvakelės Laisvės gynėjų žūties vietoje, prie Televizijos bokšto memorialo

JAV kariuomenės kapelionai visapusiškai padeda kariams

Kai neseniai Jungtinių Valstijų kariuomenės jūrų pėstininkai išsilaipino Afganistane, niekas neabejojo, kad jie rengėsi mūšiui taip pat, kaip visais amžiais darė kareiviai. Jie peržiūrėjo savo planus, patikrino ginklus ir kitą įrangą. Pagaliau jie parašė laiškus savo mylimosioms. O tada jie pasimeldė.
Kunigas Piteris Džaramiljas gerai žino, kokia svarbi yra malda į mūšį einančiam vyrui. 47 metų dvasininkas tarnauja kariuomenės kapelionu Kanzaso valstijos nacionalinėje gvardijoje. Jis turi kapitono laipsnį, o tarnauja 137-ojo pėstininkų pulko antrajame batalione, kuris yra dislokuotas Kanzas Sičio mieste. Kaip sakė kapelionas, jis turi būti pasirengęs bet kuriuo momentu "eiti ten, kur jo kariai eina". "Mes neįgyjame kovos įgūdžių, tačiau turime žinoti, kaip veikti karo sąlygomis ir rūpintis karių sielovada tiek fronto linijoje, tiek užnugario ligoninėje", - aiškino kapelionas Kanzas Sičio arkivyskupijos laikraščio "The Leaven" korespondentui. Be to, mes turime žinoti, kaip išlikti po biologinio ir cheminio ginklo panaudojimo, kaip veikti esant dideliam skaičiui aukų, kitomis kritinėmis bei stresinėmis situacijomis".

JAV kariams, dislokuotiems Afganistane prie Kandaharo oro uosto Kalėdų šv.Mišias aukoja kariuomenės kapelionas kunigas Džeimsas Deneris

Riedėjo ašara per sielą

Su Egidijumi Stanciku, Kauno dramos teatro aktoriumi, kalbėjomės ką tik po premjeros - Dazai Osamu "...ir reikia eiti..." (režisierius Valius Tertelis). Todėl nenuostabu, kad mūsų kalba vis sukasi apie šį spektaklį...

- Aš daug kalbu, - šypsosi aktorius. - Bet vertinu tylą, nes ji iškalbingesnė už žodžius, už žinojimą. Žinojimo apskritai negali būti. Vargas tam, kuris sako: aš žinau. Judant, į priekį einant, tos nežinios vis daugiau. Ir daugiau klausimų negu atsakymų. Daugiau ir neramybės. Bet man taip labiau patinka. Nesinori girtis, bet mano tokia prigimtis: be darbo negaliu. Idėjų visokių sukasi. Žmonės verkšlena, kad neturi darbo, jaučiasi nereikalingi. Aš, priešingai, visada turiu idėjų. Bėda ta, kad mes ne visada išdrįstame imtis atsakomybės ir pradėti kažką daryti. Po penkerius metus gyvavusio "Vainuto raštininko" aš ir pats vidumi pasikeičiau, buvau pergyvenęs tą laiką, nebegalėjau kalbėti už aštuoniolikmetį Antaną Baranauską. Norėjosi žingsnio į priekį, ilgai ieškojau medžiagos būtent monospektakliui (man patiko monospektaklyje vaidinti), nes visai kita atsakomybė. Ir sunkiau. Daug sunkiau. Gerokai didesnė rizika. Bet juk ateina laikas, kai po 33 metų amžiaus ribos pradedi galvoti apie savo gyvenimo misiją, apie prasmę ir nori išbandyti save, statyti labiau rizikuodamas.

Aktorius Egidijus Stancikas

Išeivijos padangėje

Darbai nušvies kelią į ateitį

JAV Lietuvių Bendruomenė šventė 50 veiklos metų sukaktį

Šios sukakties minėjimo renginiai tęsėsi visą pirmąją spalio mėnesio savaitę.
Pasaulio Lietuvių Centre, Lemonte, vyko Lietuvos Seimo ir JAV LB Tarybos komisijos posėdžiai, JAV LB XVI Tarybos antroji sesija Alsip (prie Čikagos), iškilminga vakarienė su daugeliu garbingų svečių iš Lietuvos.
JAV viešėjo vyskupas Jonas Kauneckas, LR Seimo vicepirmininkas Artūras Skardžius, LR Seimo nariai - Vaclovas Karbauskis, Arminas Lydeka, Aloyzas Sakalas, Jurgis Razma, socialinių reikalų ministrė Vilija Blinkevičiūtė, švietimo ministras Algirdas Monkevičius, Išeivijos ir tautinių mažumų departamento direktorius dr. Remigijus Motuza ir žymių mokslo atstovų delegacija. Dalyvavo ir LR ambasadorius Vygaudas Ušackas, ambasadorius Jungtinėms Tautoms dr. Gediminas Šerkšnys, LR gen. konsulas Čikagoje Giedrius Apuokas, garbės konsulai Vaclovas Kleiza ir Stasys Balzekas.

JAV LB Tarybų sesijos nariai ir svečiai "Seklyčioje", Čikagoje

Šviesios asmenybės

Lietuvoje vienas po kito prisimenami didieji XX amžiaus žmonės, savo veikla tvirtinę nepriklausomybės pamatus, asmenybės šviesa švietę kiekvienam sutiktajam. Gruodžio 8-ąją Lietuvos nepriklausomybės signatarų namuose buvo paminėtos prof. Prano Dovydaičio 115-osios gimimo metinės. Jis - Vasario 16-osios Akto signataras, trečiojo ministrų kabineto pirmininkas, mokslininkas, enciklopedininkas, keleto mokslinių žurnalų redaktorius, ateitininkų judėjimo kūrėjas ir vadovas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos vienas pirmųjų akademikų, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, pasaulietis apaštalautojas, gulagų kankinys (1942 m. lapkričio 4 d. "ypatingojo pasitarimo" sprendimu sušaudytas Sverdlovske; jam už mėnesio būtų suėję 56 metai - pati mokslininko, intelektualo branda), popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbtas Dievo tarnu.

Prof. Pranas Dovydaitis

Kompromisų nežinanti meilė Tėvynei

Sausio mėnesį minimi net dviejų 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarų 130 metų gimimo jubiliejai. Du iškilūs Lietuvos sūnūs - Jonas Vileišis ir kun. Kazimieras Šaulys - gimė tais pačiais 1872 metais ir tą patį mėnesį.

Vasario 16-osios Akto signataras Jonas Vileišis gimė 1872 m. sausio 3 d. Biržų apskrityje, Pasvalio valsčiaus Medinių kaime, gausioje Agotos ir Vinco Vileišių šeimoje. Šią giminę labiausiai išgarsino trys broliai: inžinierius Petras, gydytojas Antanas ir jauniausias Vileišių šeimos narys Jonas.
1892 metais baigęs Šiaulių gimnaziją studijavo Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos bei Teisės fakultetuose. Vėliau tobulinosi Berlyne. Beje, mokydamasis Šiaulių gimnazijoje, Jonas susižavėjo tuomet labai madingomis socializmo idėjomis. Pats J.Vileišis 1913 metais prisipažino, kad jam padarė įspūdį atsitiktinai į rankas pakliuvęs "Aušros" numeris, kuriame buvo aprašytos lietuvių tautos bėdos.

Jonas Vileišis

Minėjimas ir rūpesčiai

Kažką turėtų reikšti šiais metais buvęs ryškus trukdymas minėti Laisvės gynėjų dieną. Galima spėlioti, ir kai kas tai jau daro, kad valdžia nepatenkinta žmonių nenoru švęsti Gegužės pirmąją, jos noru švente padarytą, kurią vis dar tik vienas Juršėnas su keliais bendraminčiais aktyviai švenčia. Tad tikimasi: jeigu atpras bepriprantantys švęsti Lietuvai reikšmingas datas, o ką nors švęsti vis tiek norės, tai liks jiems tik Gegužės pirmoji, ir bus Juršėnas ne vienas.
Galima ir kitaip spėlioti. J.Primakovas ne šiaip sau atvažiavo į Lietuvą švęsti Kalėdų, ir ne vien dėl dujų ar Kaliningrado srities. Atvažiavo ir paraginti savo pavaldinių, gerų santykių betrokštančių, kad neapsnūstų ir neužmirštų savo pareigos teršti žmonių smegenis. Tie ir pasistengė spartuoliškais tempais. Reikia panaikinti tokius nepadorius minėjimus, kad kartais ko nors Rusijos teroristams neprimintų.

Nepriklausomybės kelyje ir šalikelėje

Mes iš lėto ir tyliai mirėm
ir vis kėlėmės iš numirusių,
ir atgimę vėl atsiskyrėm -
lyg išėję į žemės paviršių.

Taip rašė poetas Marcelijus Martinaitis savo lyrikos knygelėje "Atmintys", išspausdintoje 1986 metais. Išspausdintoje, matyt, per Centro komiteto ir Glavlito ideologinių sargų neapsižiūrėjimą. Tuo metu, kai, prasidėjus Gorbačiovo "perestroikai", žmonės iš pat ryto būriuodavosi prie spaudos kioskų, glėbiais pirkdami Maskvos laikraščius ir žurnalus, Lietuvoje dar viešpatavo gūdi naktis ir vietiniai "organai" vaizdavo, jog nieko neįvyko. Atgimimo aušra Lietuvoje dar buvo vos pradėjusi brėkšti ir, aišku, mažai kas tikėjosi, jog netrukus ir čia išauš laisvės rytas. Deja, ir praėjus 11 metų po tragiškosios 1991 m. sausio 13-osios, tie, kurie visiškai nelaukė tos Laisvės aušros, tebedrumsčia žmonių ramybę.
Ryškiausias to pavyzdys - į Lietuvos nacionalinio radijo "Ryto garsų" laidą sausio 11 dieną pakviesti keturi Kovo 11-osios Akto signatarai: N.Medvedevas, A.Butkevičius, B.Genzelis ir ekspremjerė K.Prunskienė, kurie turėjo paaiškinti tautai nežinomas Sausio 13-osios "paslaptis". Negi šios laidos vedėjas nežinojo, ką pasakys jo pakviesti žmonės, ir kad daugeliui Lietuvos žmonių, ypač tiems, kurie tomis tragiškomis 1991 metų sausio dienomis stovėjo prie Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo, prie Televizijos bokšto, jų kalbos sukels nervinį šoką?