|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
Lietuva jau NATO narė!
Pagaliau išsipildė Lietuvos ilgai siektas tikslas jos saugumą užtikrina visos 26 NATO šalys. Lietuvai jau dingsta šimtmečiais vešėjusi grėsmė iš Rytų. JAV vyriausybė pirmadienį, kovo 29 dieną, deponavo NATO sutarties ratifikavimo dokumentus, kuriuos JAV valstybės sekretoriui Kolinui Pauelui įteikė Lietuvos premjeras Algirdas Brazauskas. Tuo pačiu Lietuva oficialiai tapo NATO nare. Premjeras taip pat susitiko su buvusiu JAV prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais Zbignevu Bzežinskiu ir padėkojo jam už paramą Lietuvos narystei Aljanse. Kaip žinoma, dar 1999 metais priėmus į NATO Lenkiją, Čekiją ir Vengriją, Z.Bzežinskis pažymėjo, jog į Aljansą būtina priimti pirmiausia Lietuvą ir Slovėniją. Z.Bzežinskio viltys su kaupu išsipildė 2004 metais. Naujosiomis NATO narėmis tapo visos trys Baltijos valstybės, Slovakija, Slovėnija, Bulgarija ir Rumunija. Ta istorine proga Lietuvos ambasadorius Vygaudas Ušackas pareiškė: Didžiuokimės ir džiaukimės tuo, ką pasiekėme per keturiolika metų. Pasak ambasadoriaus, pirmą kartą tapome tokie saugūs ir ramūs. Tiesa, V.Ušackas pažymėjo, jog labai svarbūs yra JAV ir Europos ryšiai, kurie yra būtina sąlyga viso pasaulio saugumui užtikrinti. Visą tą laikotarpį Lietuva jautė JAV paramą kelyje į NATO. Aukšti Amerikos pareigūnai ne kartą pabrėžė, jog Lietuva yra viena geriausiai besirengiančių kandidačių. Taigi mūsų priėmimas į NATO daugeliu atžvilgiu priklausė nuo mūsų pačių pasirengimo ir ryžto. Bet svarbiausia, kad mūsų nedidelės Lietuvos saugumą gali garantuoti tiktai kolektyvinė gynyba. Tokias saugumo garantijas gali duoti tiktai NATO. Ši organizacija veikia jau daugiau nei 50 metų. Svarbiausia, prieš bet kurią organizacijos narę iškilus karinei agresijai, panaudojamos viso Aljanso ginkluotosios pajėgos, nes pagal NATO sutarties 5-ąjį straipsnį vienos iš organizacijos narės užpuolimas laikomas visų jų užpuolimu, ir Aljanso narės įsipareigoja besąlygiškai ginti viena kitą. Jeigu, tarkime, Lietuva, tapusi NATO nare, bus užpulta, ją gins visų kitų NATO valstybių ginkluotosios pajėgos. Visiems turėtų būti aišku, kad kolektyvinė saugumo sistema kainuoja kur kas pigiau nei individuali, todėl savaime ir ekonomiškai yra priimtiniausia. Be to, valstybės saugumas ir stabilumas užtikrina ekonominį klestėjimą ir socialinę gerovę. Vakarų investicijos pirmiausia plaukia ten, kur joms saugu ir patikima. Pavyzdžiui, užsienio investicijos į Lenkijos, Čekijos, Vengrijos ekonomiką, joms 1999 metais tapus NATO narėmis, jau po metų padidėjo 20 milijardų litų, t.y. per metus išaugo daugiau nei dvigubai. Neišlaiko jokios kritikos NATO priešininkų teiginys, jog Lietuvai per brangiai kainuos narystė Aljanse. Lietuvai metinis mokestis siektų 4-17 mln. litų, t.y. vieną keturis litus vienam gyventojui per metus, kai tuo tarpu alkoholiniams gėrimams vienas Lietuvos gyventojas išleidžia vidutiniškai po 700 litų. Pagaliau nuo kovo 29 dienos Lietuvos ir kitų Baltijos šalių oro erdvę pradėjo saugoti keturi NATO oro pajėgų naikintuvai F-16. Jie bazuosis Zoknių aerodrome. Prieš tai į šį aerodromą NATO transporto lėktuvai Herkules atgabeno specialią įrangą ir aptarnaujantį personalą. Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius pareiškė, jog prezidentinis skandalas nepakeitė teigiamo NATO požiūrio į Lietuvą. Pirmiausia tai rodo, kad Aljanso lėktuvai dislokuoti būtent Lietuvoje, o ne kitoje Baltijos valstybėje. O Karmėlavoje įkurtas oro erdvės stebėjimo centras nuo kovo 29 dienos tapo NATO sistemos dalimi. Kaip pažymėjo Seimo pirmininkas A.Paulauskas, 2004 m. kovo 29-oji, kai Lietuva de jure tapo NATO nare, o Lietuvos kariuomenė NATO kariuomenės dalimi, yra viena svarbiausių datų Lietuvos istorijoje. Atsižvelgdamas į šio įvykio reikšmę, Seimas rengiasi įtraukti kovo 29-ąją į Atmintinų dienų sąrašą. Rusijos Valstybės Dūma dėl naujo NATO plėtros etapo sušaukė specialų posėdį. Be Dūmos deputatų, posėdyje dalyvavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos ir Generalinio štabo atstovai. Įsismarkavusius Dūmos deputatus, sukėlusius didžiulį triukšmą dėl iškilusios mirtinos grėsmės Rusijai, bandė kiek apraminti Generalinio štabo viršininko pavaduotojas generolas Jurijus Balujevskis, paraginęs deputatus nepulti į paniką, kad Baltijos valstybės tapo NATO narėmis. Dūmos posėdžio metu ypač kėlė triukšmą V.Žirinovskis ir kiti deputatai nacionalistai. Vienas jų, A.Ostrovskis, paragino Kremlių kuo greičiau kurti kažką panašaus į buvusį Varšuvos bloką, nes, pasak A.Ostrovskio, NATO tankai jau artėja prie Kremliaus sienų. Ne tik Vakarų, bet ir blaiviau mąstantys Rusijos politikos analitikai pažymi, jog nacionalpatriotų ir net labai aukštų Kremliaus pareigūnų keliama isterija dėl grėsmės Rusijai yra ne tiek dėl Baltijos valstybių tapimo NATO narėmis, kiek pyktis, kad šios valstybės išsprūdo iš Maskvos įtakos zonos, ir ji nebegali diktuoti savo sąlygų Vilniui, Rygai ir Talinui. Nepriklausomi ekspertai taip pat nepagrįstais vadina Rusijos priekaištus, jog Lietuva ir kitos Baltijos šalys pažeidžia NATO ir Rusijos pasirašytus dokumentus, kuriuose esą draudžiama Baltijos šalyse kurti NATO karines bazes. Tačiau toje sutartyje aiškiai pasakyta, kad Baltijos šalyse nebus dislokuojami tik branduoliniai ginklai. Jokių kitų apribojimų NATO ir Rusijos sutartyse, taip pat ir Partnerystės sutartyje nėra. Petras Katinas EPA-ELTA nuotrauka
© 2004 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |