Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Susitikimai
Darbai
Atmintis
Aktualijos
Literatūra
Žvilgsnis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Kryžkelės
Rinka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Lietuva – jau NATO narė!

Šiame NATO būstinės priestate, kurį kovo mėnesio viduryje atidarė generalinis sekretorius Japas de Hopas Scheferis, įsikurs septynių naujų narių atstovai

Pagaliau išsipildė Lietuvos ilgai siektas tikslas – jos saugumą užtikrina visos 26 NATO šalys. Lietuvai jau dingsta šimtmečiais vešėjusi grėsmė iš Rytų. JAV vyriausybė pirmadienį, kovo 29 dieną, deponavo NATO sutarties ratifikavimo dokumentus, kuriuos JAV valstybės sekretoriui Kolinui Pauelui įteikė Lietuvos premjeras Algirdas Brazauskas. Tuo pačiu Lietuva oficialiai tapo NATO nare. Premjeras taip pat susitiko su buvusiu JAV prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais Zbignevu Bzežinskiu ir padėkojo jam už paramą Lietuvos narystei Aljanse. Kaip žinoma, dar 1999 metais priėmus į NATO Lenkiją, Čekiją ir Vengriją, Z.Bzežinskis pažymėjo, jog į Aljansą būtina priimti pirmiausia Lietuvą ir Slovėniją. Z.Bzežinskio viltys su kaupu išsipildė 2004 metais. Naujosiomis NATO narėmis tapo visos trys Baltijos valstybės, Slovakija, Slovėnija, Bulgarija ir Rumunija.

Gerą lietuvių gyvenimą
„prie rusų“ uždirbo jų tėvai

Prof. Edvardas Gudavičius Kętučio Vanago (ELTA) nuotrauka

„Iki Leonido Brežnevo laikų mes dirbome taip, kaip buvo įprasta, kaip dirbo mūsų tėvai. Taip dirbti mus mokė dėstytojai ir mokytojai, išugdyti buržuazinėje Lietuvoje. Investicijos į Lietuvos ūkį apsimokėjo, o Rusijoje jos pranykdavo kaip į smėlį patekęs vanduo“, - teigia Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius Edvardas Gudavičius. Pasak jo, sunkus pokario darbas sukūrė sąlygas L. Brežnevo laikais palyginti gerai gyventi ir parazituoti. Tai lemia šiandien apklausų rodomą dalies visuomenės požiūrį, kad „prie rusų“ gyventi buvę geriau nei dabar.

„Esu laimingas draugystėje su Viešpačiu“

Pirmosios pavasario žibuoklės – iš mielosios Gabijos rankų

Benjaminas ŽULYS

Talentas negali likti nepastebėtas

Kaune, „Eglės galerijoje“, atidaryta Palangos gyventojo Mariaus Vilucko religinės tapybos bei ikonų paroda „Pasija“. Tai pirmoji autorinė šio menininko paroda, nors, žvelgiant į sodrius, išraiškingus tapybos darbus, galima manyti, kad tų parodų galėjo būti ir daugiau. Jau vien tai, kad Mariaus sukurtų ikonų yra ne vien Lietuvoje, bet ir Italijoje, Prancūzijoje, JAV, byloja apie menininko brandą, jo savitą, originalų tapybos braižą. Marius, matyt, nesiekė savo kūrinių viešai pateikti visuomenės nuomonei, bet anksčiau ar vėliau toks talentas negali likti nepastebėtas, neįvertintas.

Naujovės, žinios ir ryžtingi sprendimai

LŽŪU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko direktorius Virginijus Venskutonis

Balandžio 1-3 dienomis Kauno rajone, Akademijos seniūnijoje, Lietuvos žemės ūkio universitete ir jo padaliniuose, vyks respublikinė žemės ir miškų ūkio paroda „Ką pasėsi... 2004“. Tai tradicinis kasmetis renginys, kuriame dalyvauja daug įvairių firmų, bendrovių, kaimo ir miesto verslininkų, atvyksta gausus būrys žemės ūkio specialistų, ūkininkų, juos konsultuoja mokslininkai, kiti savo sričių žinovai. Šioji paroda bus labiau išskirtinė tuo, kad ji vyks Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą išvakarėse.

Parodos organizatoriai – Lietuvos žemės ūkio ministerija ir Lietuvos žemės ūkio universitetas, jo Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas. Pagrindinis parodos rėmėjas – AB „Lytagra“.

Apie būsimos parodos ypatumus, jos programą, renginius, ir kita „XXI amžiaus“ skaitytojams papasakojo LŽŪU Žemės ūkio mokslo technologijų parko direktorius doc. dr. Virginijus VENSKUTONIS.

Subūrė pomėgis dainai ir muzikai

Šukionių kaimo kapela

Dvejus metus iš eilės Lenkijos Čevo mieste vyko tarptautinis šeimos kapelų festivalis. Abu kartus Biržų rajono Šukionių kaimo kapela tapo jo prizininke. Šis saviveiklinis kolektyvas savo programą parodė Bauskės (Latvija) lietuvių bendruomenei. Šukionių muzikantams ne kartą teko išeiti į Vilniaus sceną. Nėra tokio Biržų rajono kaimo ar gyvenvietės, kurių gyventojai nežinotų šio krašto unikalaus meno kolektyvo. Per metus jo nariai surengia beveik 90 koncertų.

Kaimo kapelos siela – jos vadovė Vidutė Vitkauskienė, savamokslius muzikantus subūrusi į darnų kolektyvą. Be to, moteris moka groti gitara. Dievas ją apdovanojo puikiu balsu. Vidutė – pagrindinė kapelos dainininkė.

Meteoru sušvitęs

Devintos klasės mokiniai skaito Mindaugo Tomonio eiles

Panevėžio Kazimiero Paltaroko vidurinės mokyklos mokiniai ir mokytojai vasarį dalyvavo atviroje istorijos pamokoje. Istorijos mokytojas Antanas Vaičekonis papasakojo apie pasipriešinimo sovietinei santvarkai dalyvį chemiką, poetą, mąstytoją Mindaugą Tomonį“.

Mindaugas Tomonis gimė 1940 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje. Jo seneliai žuvo tremtyje. Tėvas – Stasys Tomonis dirbo Vilniaus universiteto Teisės fakultete dėstytoju, vėliau redakcijoje, po to 40 metų - bibliografu M.Mažvydo bibliotekoje.

Paskaita apie arkivyskupą

Dr. Aldona Vasiliauskienė Kučgalio Šventojo Rašto grupės dalyviams skaito paskaitą apie arkivyskupą

Papilio ir Kvetkų parapijose (Biržų r.) veikia Šventojo Rašto studijų grupės. Kovo 11 dieną, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, į Kučgalio Šventojo Rašto studijų grupės užsiėmimą, klebono Virgilijaus Liuimos paprašyta, iš Vilniaus atvyko istorikė dr. Aldona Vasiliauskienė. Grupės dalyvius ir klausytojus ji supažindino su arkivyskupo Mečislovo Reinio gyvenimu, jo svarbiausiais darbais, kalbėjo apie kančias ir jo mirtį Vladimiro kalėjime bei darbus įamžinant arkivyskupo atminimą nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje.

Lietuviškų klėtelių godos

Bernardas ALEKNAVIČIUS

Kun. Pranas Račiūnas, MIC, rankose laiko tapybos darbą „Paluobių klebonijos klėtelė“, toje klėtelėje buvo suredaguotas pirmasis pogrindinės „Aušros“ numeris

Kovo 28 dieną sukako 85 metai, kai 1919-aisiais Marijampolėje, zanavykų šeimoje, gimė kunigas, politinis kalinys, visuomenininkas Pranas Račiūnas, MIC. Besimokydamas Marijampolės marijonų gimnazijos septintoje klasėje, 1936 metais įstojo į Marijonų vienuoliją. 1938-aisiais baigęs gimnaziją, lankė Marijonų vienuolijos filosofijos kursus, o 1940 metais įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakultetą. 1943 m. gegužės 2 d. buvo įšventintas kunigu. 1944 metais baigė Teologijos fakulteto Kanonų skyrių apgynęs kanonų teisės licenciato laipsnį. Vikaru dirbo Varėnoje, 1945 metais paskirtas Panevėžio Švč. M. Marijos viešos koplyčios rektoriumi ir Panevėžio II Marijonų vienuolijos namo vyresniuoju, kartu buvo ir mokyklų kapelionas. 1947-1949 metais darbavosi Kaune, prie Šv. Gertrūdos ir studentų bažnyčių. 1949 m. birželio 4 d. sovietų valdžios suimtas, o 1950 metais Ypatingojo pasitarimo nuteistas 25 metams lagerio. Kalėjo Vorkutoje, Taišete ir Mordovijoje. Išėjęs į laisvę, 1965 metais buvo paskirtas Gerdašių parapijos klebonu, 1970 metais perkeltas į Paluobių parapiją. Čia surinko gausią etnografinės medžiagos kolekciją, parengė pagrindinio tautinio žurnalo „Aušra“ pirmąjį numerį, bendradarbiavo leidžiant „LKB kroniką“. 1980 metais perkeltas į Alytų, o 1990-aisiais, paskirtas Tabariškių parapijos klebonu, kartu rūpinosi ir LŽŪA pastoracija, Ekonomikos fakultete dėstė krikščioniškąją etiką, dalyvavo Akademijos kultūriniame gyvenime. Paluobių parapijoje surinktą etnografinę medžiagą 1992 metais perdavė LŽŪA muziejui.

Gyveno Lietuvai

Kpt. Ignas Vylius

Prieš 100 metų, 1904 m. kovo 22 d., Telšių aps., Varnių vls., Pavandenės k., ūkininko Antano Vyliaus šeimoje, gimė būsimasis Lietuvos karo lakūnas Ignas Vylius.

Vienas iš dešimties vaikų vėliau tapo kunigu – tai prel. Vincas Vėlavičius. Ignas, mokydamasis Telšių gimnazijoje, buvo šaulys, dalyvavo 1923 metų Klaipėdos sukilime.

Baigęs šešias gimnazijos klases, 1924 metų rudenį įstojo į Karo mokyklą, kurios VIII laidą baigdamas gavo gimnazijos baigimo atestatą ir 1926 m. rugsėjo 7 d. jam suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis. I.Vylius buvo paskirtas į 8-tąjį DLK Vaidoto pėstininkų pulką, 1927 metų spalį perkeltas į Karo aviaciją, kur mokomojoje eskadrilėje atlikęs 62 skrydžius, 1928 m. rugsėjo 6 d. išskrido savarankiškai. Baigus mokymą, jam buvo suteiktas II eilės karo lakūno vardas, jis pervestas į aviacijos karininkų specialybę ir paskirtas į 2-ąją eskadrilę. Jaunasis lakūnas pamilo studentę Petrutę Ščiukaitę ir 1930 m. spalio 12 d. susituokė. 1931 metų rugpjūtį susilaukė dukros Jūratės, 1933-iaisiais - sūnaus Jauniaus, 1937-aisiais - dukros Živilės. 1932 m. sausio 1 d. ltn. I.Vyliui suteiktas I eilės karo lakūno vardas, o tų pačių metų lapkritį - kapitono laipsnis.

Apie rezistencinę dvasią,
traumas ir sveikatą

Dr. Petras BIELSKIS

Poetė Irena Petkutė-Neringa

Pastarųjų metų įvykiai ir visuomenėje vykstantys ginčai akivaizdžiai rodo, kad mūsų tauta pamiršo arba kažkas nenori tyčia atminti labai reikšmingų istorinių faktų, kurie padėtų orientuotis šių dienų moralinių ir politinių nuostatų labirintuose. Negalima vien trypti kojomis ir rėkti apie savo subjektyvią tiesą. Kiekvienoje diskusijoje turi būti aiški teiginių motyvacija. Vilniaus universitetas bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras neseniai surengė mokslinę konferenciją „Sunkių traumų psichologija: politinių represijų ilgalaikiai padariniai“. Ten buvo pasakyta daug išmintingų kalbų, bet dabar ne tiek svarbu prisiminti, kaip mus anais laikais žudė, o dar svarbiau žinoti, kaip dabar mums padedama po tų baisių traumų pasveikti, o gal po viso to, kas su mumis buvo padaryta, apskritai pasveikti neįmanoma? Gal kas nors tyčia neleidžia sveikti?

Religinės praktikos mažėjimo iššūkis Bažnyčiai ir kultūrai

Mindaugas BUIKA

„Krikščionių tikėjimas naujojo tūkstantmečio aušroje ir netikėjimo bei abejingumo religijai iššūkis“ – tokią reikšmingą temą nagrinėjo Popiežiškosios kultūros tarybos nariai ir patarėjai ekspertai kovo 11-13 dienomis Vatikane vykusioje šios dikasterijos plenarinėje asamblėjoje. Susitikimui buvo parengtas 35 puslapių darbinis dokumentas („instrumentum laboris“), kuriame, remiantis pasaulyje atliktais sociologiniais tyrimais, išnagrinėta tikėjimo ir religinio identiteto padėtis šiuolaikinėje kultūroje. Audiencijoje priėmęs konferencijos dalyvius, popiežius Jonas Paulius II pripažino, kad jų nagrinėta tema kelia „esminį susirūpinimą Bažnyčiai“. Jis paragino sielovadininkus nenuleisti rankų ir visas pajėgas atiduoti daug žadančiai naujajai evangelizacijai. Yra reikalingas „naujas kokybinis šuolis intelektualinėje srityje“ aiškinant jaunosioms kartoms tiesą apie Dievą ir žmogų, kad būtų atnaujintas jų tikėjimas.

Agonija ir jos pasekmės

Petras KATINAS

Pilietis Rolandas Paksas galutinai pavertė Lietuvą ir jos žmones savo kaprizų įkaitais. Dar liūdniau, kai asmuo, pataikūnų nuolat tituluojamas vieninteliu valstybės vadovu, akivaizdžiai dirba svetimos valstybės naudai. Ir tai daro ne tik R.Paksas, bet ir visa jo aplinka. Pakanka paminėti du atkaklius Prezidento patarėjus, du sovietinės milicijos veteranus, jau nekalbant apie Prezidentūros ilgasėdį kanceliarijos vadovą ar jo įsisiautėjusią spaudos atstovę. O ką jau kalbėti apie vieną jo gynėjų parlamentarą J.Veselką, kuris TV-4 komjaunuoliškoje R.Grinevičiūtės „Koridos“ laidoje šlovino sovietinę okupaciją ir gerovę, buvusią jos metu. Kad R.Paksas, prisiekęs būti Konstitucijos ir įstatymų garantu, juos nuolat pažeidinėja, perpildė net dalies jo šalininkų kantrybės taurę. Mat kovo 24 dieną jis pareiškė skiriantis savo patarėju jam ypač pasitarnavusį „geradarį“ ir dosniausią rėmėją Rusijos pilietį Jurijų Borisovą. Tarsi nežinodamas, kad Konstitucinis Teismas dar gruodį pripažino, jog Prezidentas, pažeisdamas Konstituciją ir įstatymus, išimties tvarka suteikė šiam asmeniui Lietuvos pilietybę, o prokuratūra uždraudė jam bendrauti su Prezidentu.

Ar norite gauti veltui „XXI amžių“?

Jeigu jūs dirbate, tada paskirkite savo valstybei atiduodamo pajamų mokesčio (nuo darbo užmokesčio už 2003 metus) du procentus Viešajai įstaigai „Naujasis amžius“, ir mes galėsime užprenumeruoti jums „XXI amžių“ (ar „Kregždutę“) tam laikotarpiui, kurio prenumeratos kaina sudaro maždaug pusę jūsų mums skirtos paramos. Pavyzdžiui, jeigu jūsų mums paskirta pajamų mokesčio dalis sudaro 94 litus, mes jums užprenumeruosime „XXI amžių“ laikotarpiui, kurio prenumeratos kaina sudarytų apie 47 litus, t.y. trims mėnesiams.

Jeigu nedirbate ir pajamų mokesčio valstybei nemokate – ne bėda: jūs galite pakalbinti savo artimuosius, gimines, draugus, pažįstamus pagelbėti katalikiškos krypties laikraščiams, paskiriant valstybei mokamo pajamų mokesčio dalį minėtus laikraščius leidžiančiai Viešajai įstaigai „Naujasis amžius“.

Jeigu jūsų ar jūsų surasto darbuotojo pajamų mokesčio dalis (du proc.) nesiekia norimos prenumeratos vertės, jums reikia paieškoti daugiau pagalbininkų, kurie sutiktų paskirti „Naujajam amžiui“ savo pajamų mokesčio du procentus. Jų mokesčių dalių suma turėtų sudaryti dvigubą jūsų norimos „XXI amžiaus“ prenumeratos kainos dydį.

Yra paskaičiuota, kad darbuotojo, per visus 2003 metų mėnesius gavusio minimalų mėnesinį atlyginimą, atskaitomas pajamų mokestis buvo toks, kad jo du procentai tėra tik 10 litų, todėl norint gauti, pavyzdžiui, trijų mėnesių nemokamą „XXI amžiaus“ prenumeratą, t.y. 47 Lt, jums reikia surasti dešimt tokių pagalbininkų (kad susidarytų ne mažiau nei 94 litai). Todėl jums geriau apsimoka ieškoti paramos teikėjų, gavusių didesnį atlyginimą. Pavyzdžiui, gavusio 1100 litų mėnesinį atlyginimą jo pajamų mokesčio du procentai sudaro apie 64 litus, ir tai jau pakaktų dviejų mėnesių prenumeratai (32 litai).

* * *

Jeigu jūs, surinkęs kuo daugiau labdaros teikėjų, atsisakysite jums nemokamos prenumeratos, mes būsime jums dar labiau dėkingi. Visa tai dar labiau prisidės prie katalikiškų laikraščių „XXI amžius“ ir „Kregždutė“ išlaikymo. Jau esame minėję, kad mūsų įsiskolinimas sudaro beveik 100 tūkstančių litų. Tai, aišku, mums sudaro didžiulius sunkumus, ir mes, kaip ir jūs, išgyvename dėl katalikiškų laikraščių likimo. Tad mes džiaugsimės bet kuriais jūsų kilniais krikščioniškais ketinimais ir darbais.

Mieli „XXI amžiaus“ skaitytojai! Kaip matote, norint pagelbėti „XXI amžiui“ ir „Kregždutei“, reikia padaryti palyginti nedaug. Jūs arba kiti jūsų paprašyti asmenys, mokantys pajamų mokestį nuo savo darbo atlyginimo, pagal Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą galite to pajamų mokesčio du procentus paskirti leidyklai, leidžiančiai Jūsų skaitomus laikraščius „XXI amžius“ ar „Kregždutė“. Kad ta jūsų mokesčio dalis patektų į leidyklos labdaros fondą, jums reikia nueiti į savo rajono (ar apskrities) mokesčių inspekciją ir užpildyti formą FR0512. Formą užpildyti reikia būtinai iki 2004 m. balandžio 30 d., bet geriau tą padaryti anksčiau. Rašyti reikia didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis. Viršuje pateikiame formos FR0512 užpildymo pavyzdį. Anketą galima pildyti kompiuteryje. Norėdami paremti Viešąją įstaigą „Naujasis amžius“, anketoje įrašykite savo asmeninius (punktai 1 - 8) bei „Naujojo amžiaus“ (punktai 9 - 15) duomenis:

• 9 laukelyje įrašykite 1
• 10 laukelyje įrašykite „Naujojo amžiaus“ kodą – 3519348
• 11 laukelyje – VIEŠOJI ĮSTAIGA NAUJASIS AMŽIUS
• 12 laukelyje – adresą: 44275 PAPILIO 5 KAUNAS
• 13 laukelyje – banko pavadinimą: HANSABANKAS
• 14 laukelyje – banko kodą: 73000
• 15 laukelyje – sąskaitos numerį: LT747300010002262704
• 16 laukelyje – 2.00 proc.

Formos apačioje nepamirškite pasirašyti. Formą galima pasiimti vietos mokesčių inspekcijoje (būtinai paimkite kelis egzempliorius kitiems jūsų pažįstamiems) ir, ją užpildžius, paštu pasiųsti į savo rajono mokesčių inspekciją. Galima perduoti ir per užpildžiusiojo asmens darbovietę. Jei asmuo privalo pildyti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, tai prašymą dėl dviejų procentų pervedimo turi pateikti kartu su ja.

Tikimės ir laukiame jūsų visų geranoriško ir krikščioniško supratimo išlaikyti katalikišką laikraštį.