Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Susitikimai
Darbai
Atmintis
Aktualijos
Literatūra
Žvilgsnis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Kryžkelės
Rinka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Lietuviškų klėtelių godos

Bernardas ALEKNAVIČIUS

Kun. Pranas Račiūnas, MIC, rankose laiko tapybos darbą „Paluobių klebonijos klėtelė“, toje klėtelėje buvo suredaguotas pirmasis pogrindinės „Aušros“ numeris

Kovo 28 dieną sukako 85 metai, kai 1919-aisiais Marijampolėje, zanavykų šeimoje, gimė kunigas, politinis kalinys, visuomenininkas Pranas Račiūnas, MIC. Besimokydamas Marijampolės marijonų gimnazijos septintoje klasėje, 1936 metais įstojo į Marijonų vienuoliją. 1938-aisiais baigęs gimnaziją, lankė Marijonų vienuolijos filosofijos kursus, o 1940 metais įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakultetą. 1943 m. gegužės 2 d. buvo įšventintas kunigu. 1944 metais baigė Teologijos fakulteto Kanonų skyrių apgynęs kanonų teisės licenciato laipsnį. Vikaru dirbo Varėnoje, 1945 metais paskirtas Panevėžio Švč. M. Marijos viešos koplyčios rektoriumi ir Panevėžio II Marijonų vienuolijos namo vyresniuoju, kartu buvo ir mokyklų kapelionas. 1947-1949 metais darbavosi Kaune, prie Šv. Gertrūdos ir studentų bažnyčių. 1949 m. birželio 4 d. sovietų valdžios suimtas, o 1950 metais Ypatingojo pasitarimo nuteistas 25 metams lagerio. Kalėjo Vorkutoje, Taišete ir Mordovijoje. Išėjęs į laisvę, 1965 metais buvo paskirtas Gerdašių parapijos klebonu, 1970 metais perkeltas į Paluobių parapiją. Čia surinko gausią etnografinės medžiagos kolekciją, parengė pagrindinio tautinio žurnalo „Aušra“ pirmąjį numerį, bendradarbiavo leidžiant „LKB kroniką“. 1980 metais perkeltas į Alytų, o 1990-aisiais, paskirtas Tabariškių parapijos klebonu, kartu rūpinosi ir LŽŪA pastoracija, Ekonomikos fakultete dėstė krikščioniškąją etiką, dalyvavo Akademijos kultūriniame gyvenime. Paluobių parapijoje surinktą etnografinę medžiagą 1992 metais perdavė LŽŪA muziejui.

Strazdas

Knygos, gimtosios kalbos ir gamtos mylėtojui
Stasiui Vyžintui atminti

Dr. Gražina KAČERAUSKIENĖ

Stasys Vyžintas studijų metais

Važiuojant nuo Vyžuonų miestelio Utenos link, prie Šiaudinių kapinių kalnelio mano dėdė Stasius (tokiu vardu mes, artimieji, jį vadindavome) prašydavo sustoti. Užlipę lėtai vaikščiodavome po aukštą žolę, kurioje kai kur dar matėsi akmeniniai paminklėliai su senoviniais vos įskaitomais užrašais. Čia buvo vienas kitas pasviręs aukštaitiškas medinis kryžius. Dėdė stabtelėdavo prie jų, ranka paliesdavo, tarsi norėdamas kažko paklausti, atsidusdavo ir pasakydavo: „Taigi, jei prisikeltų, tai daug papasakotų“. Šiandien tuos žodžius norėčiau jam pačiam pritaikyti, tačiau žinau, jog atsako nesulauksiu. Pasikliaudama savo atmintimi, garso įrašais, kitų prisiminimais, bandysiu papasakoti apie žmogų, kuris iš pirmo žvilgsnio gal ir neišsiskyrė iš daugelio, tačiau giliai savyje turėjo didelius dvasios turtus, kuriuos jis dosniai dalijo savo artimiesiems. Iš jo gyvenimo knygos dar daug kas galėtų pasimokyti.

Gyveno Lietuvai

Kpt. Ignas Vylius

Prieš 100 metų, 1904 m. kovo 22 d., Telšių aps., Varnių vls., Pavandenės k., ūkininko Antano Vyliaus šeimoje, gimė būsimasis Lietuvos karo lakūnas Ignas Vylius.

Vienas iš dešimties vaikų vėliau tapo kunigu – tai prel. Vincas Vėlavičius. Ignas, mokydamasis Telšių gimnazijoje, buvo šaulys, dalyvavo 1923 metų Klaipėdos sukilime.

Baigęs šešias gimnazijos klases, 1924 metų rudenį įstojo į Karo mokyklą, kurios VIII laidą baigdamas gavo gimnazijos baigimo atestatą ir 1926 m. rugsėjo 7 d. jam suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis. I.Vylius buvo paskirtas į 8-tąjį DLK Vaidoto pėstininkų pulką, 1927 metų spalį perkeltas į Karo aviaciją, kur mokomojoje eskadrilėje atlikęs 62 skrydžius, 1928 m. rugsėjo 6 d. išskrido savarankiškai. Baigus mokymą, jam buvo suteiktas II eilės karo lakūno vardas, jis pervestas į aviacijos karininkų specialybę ir paskirtas į 2-ąją eskadrilę. Jaunasis lakūnas pamilo studentę Petrutę Ščiukaitę ir 1930 m. spalio 12 d. susituokė. 1931 metų rugpjūtį susilaukė dukros Jūratės, 1933-iaisiais - sūnaus Jauniaus, 1937-aisiais - dukros Živilės. 1932 m. sausio 1 d. ltn. I.Vyliui suteiktas I eilės karo lakūno vardas, o tų pačių metų lapkritį - kapitono laipsnis.

Žymaus JAV lietuvių kultūros
veikėjo netekus

Jonas Motiejūnas (1921 07 05 – 2004 02 28)

Jonas Motiejūnas gimė 1922 m. liepos 5 d. Janėnų kaime, Šventežerio valsčiuje, Seinų apskrityje. 1939 metais baigė Seinų gimnaziją Lazdijuose. Mokydamasis priklausė ateitininkams, o vėliau skautams. 1940 metais baigė Karo mokyklą Kaune. Aktyviai dalyvavo 1941 m. birželio 23 d. sukilime. 1941-1944 metais VDU Technologijos fakultete studijavo elektrotechniką. Pasitraukė į Vokietiją, kur 1947 metais po studijų gavo elektromechanikos inžinieriaus diplomą. Tais pačiais metais išvyko Australijon – į Tasmanijos salą, o 1954 metais persikėlė į Melburną. Dirbo įvairius darbus – inžinieriumi geležinkelyje, „Fordo“ automobilių bendrovėje. Ėjo Australijos lietuvių draugijos vicepirmininko pareigas, buvo sporto klubo „Varpas“ valdybos pirmininku, Lietuvių kultūros fondo Melburno skyriaus valdybos pirmininku, dalyvavo kitų visuomeninių organizacijų veikloje. Bendradarbiavo su „Tėvynės aidų“, „Varpo“, „Mūsų pastogės“ laikraščių redakcijomis.