Atnaujintas 2004 m. kovo 31 d.
Nr.25
(1228)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Naktis prieš aušrą būna tamsiausia

Prof. Ona VOVERIENĖ

Jau penktas mėnuo „tapšnojame“ Lietuvos Prezidento skandalą, tapę liudytojais akivaizdaus jo ir jo komandos siekio išduoti Lietuvos valstybę bei jos nepriklausomybę ir leisti… Lietuvą okupuoti be šūvio.

Neatsitiktinai Kovo 11-ąją iš Seimo tribūnos skambėjo rūstūs Pilėnų dvasios ir teisingumo nostalgijos žodžiai bei ryžtas tas vertybės apginti kaip svarbiausią mūsų tolesnio gyvenimo prielaidą ir mūsų ateities pagrindą.

Garsusis Tibeto išminčius Dalai Lama mūsų amžininkus moko: pažink gėrį ir jį puoselėk; pažink blogį ir jo venk; gerbk savo priešus, nes jie suteikia galimybių tobulėti.

Tik vargas išmoko tuos dalykus atskirti ir pažinti. Tik didelei bėdai ištikus susitelki ir pats pasitikrini save, kas esi, ką gali ir ko esi vertas.


Sektina korėjiečių patirtis

Ne tik mums nenusisekė su Prezidentu. Pietų Korėjos prezidentui taip pat iškelta apkaltos byla. Bet šį kartą ne apkalta dėmesio centre, o po jos vykęs juridinis veiksmas. Visi Pietų Korėjos prezidento įgaliojimai sustabdyti. Valstybės vadovo pareigas perėmė ministras pirmininkas. Lietuvos atveju laikinai Prezidento pareigas eitų Seimo Pirmininkas. Korėjiečių prezidentas turės palaukti apkaltos pabaigos, kuri ir nulems tolesnį jo likimą.

Tai labai rimtas demokratijos veiksnumo išbandymas tos šalies politikams ir piliečiams. Atrodo, visos aukščiausios valdžios institucijos funkcionuoja be sutrikimų. Nėra akivaizdžios kovos tarp valstybės vadovo, vyriausybės ir parlamento. Parlamentarų apsistumdymai mums neįprasti, tačiau gerbkime jų tradicijas ir temperamentą. Prezidentas negali piktnaudžiauti savo įgaliojimais, pavyzdžiui, nepaisyti įstatymų, savavališkai tirti bylas ar perimti generalinio prokuroro funkcijas. Jis taip pat netenka galios atstovauti šaliai tarptautinėje diplomatijos praktikoje. Valstybės vadovas negali suteikti darbo asmenims, pažeidusiems įstatymą ar kitaip susikompromitavusiems.


Krikščioniškos politikos šaltiniai

Aišku, kad per keletą metų laisvės vanduo nenuplaus prie mūsų balsuotojų ir politinių partijų galvosenos per 50 metų prilipusios kolektyvistinės-socialistinės pažiūros į valstybę ir jos valdymą dervos. Tačiau yra pagrindo manyti, kad vis dėlto per ilgai murkdomasi materialistinių pažiūrų į politiką išrūgose. Gal todėl, kad vis dar kelyje į šviesesnę ateitį tebesinaudojama klaidinančiais į žmogiškus griuvėsius vedusiais iškraipytais kelrodžiais. Tad kyla klausimas: kodėl idėjų rinkoje niekas balsiai nesiūlo Katalikų Bažnyčios šviesių kelrodžių – popiežių enciklikų „Rerum novarum“ ir „Centesimus annus“?


Prašykime Seimo narių, kad jie
greičiau pabaigtų apkaltos procesą

Sąjūdžio Tarybos kreipimasis

Jau bemaž pusę metų prezidentas R.Paksas ir jo aplinkos žmonės nuosekliai griauna Lietuvos valstybės pamatus. Pastarųjų dienų įvykiai, kai Prezidentas dar kartą aiškiai įrodė savo silpnumą ir priklausomybę svetimų valstybių piliečių įtakoms, akivaizdžiai patvirtino, jog susiklosčiusi situacija pavojinga Lietuvos nepriklausomybei ir konstitucinei santvarkai. Tokia padėtis nebegali ilgiau tęstis.


Dėl valstybės orumo ir Lietuvos ateities

Lietuvos Sąjūdžio inicijuoto visuomenės susirinkimo
„Kokios mes norime Lietuvos“ kreipimasis

Jau bemaž pusė metų, kai nekompetentingi ir savanaudiškais interesais susitepę asmenys, sutelkti į Respublikos Prezidentūrą, savo korupciniais ryšiais ir propagandiniais veiksmais daro didelę žalą Lietuvos valstybės prestižui ir orumui. Tuose veiksmuose ir jų ištakose atsiveria vis nauji nusikalstamos veiklos požymių turintys kontrabandos, reketavimo ir šantažo faktai. Norint sumenkinti šiuos faktus, kartu stengiamasi kuo labiau diskredituoti aukštąsias valstybės institucijas. Prezidento apkaltai pasiekus Konstitucinį Teismą, atsiranda valstybės pareigūnų, skelbiančių, jog jau padaryti ir būsimi Konstitucinio Teismo sprendimai tėra tik „nuomonė“.


Mušti gulintįjį nekrikščioniška

Lietuva nebeturi Prezidento. Jau seniai jo neturėjo, bet dabar tai paaiškėjo ir tiems, kurie jį iki šiol fanatiškai rėmė.

Tai Lietuvos tragedija. Ir asmeninė R.Pakso tragedija. Šioje situacijoje kažin ar žmogiška ir krikščioniška „mušti gulintįjį“. Taip galima ir kokios nelaimės prisišaukti.

Pats R.Paksas turėtų suprasti, kad ir nebebūdamas Prezidentu jis turės gyventi Lietuvoje. Lietuvoje turės gyventi ir jo šeima. Ir tas gyvenimas priklausys nuo to, kiek švari bus jo sąžinė.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija