|
Dėl kaltinimų Vidaus tarnybos
1-ajam pulkui ir jo vadui
pulkininkui Sergejui Madalovui
Vidaus tarnybos 1-asis pulkas ir jo vadas vidaus
tarnybos pulkininkas Sergejus Madalovas nusipelnė ypatingos žmonių
pagarbos ir pripažinimo.
Pulko vyrai ne tik gerai atliko savo tarnybines
užduotis - saugoti įkalinimo įstaigas, bet ir daug prisidėjo prie
Lietuvos piliečių saugumo užtikrinimo. Galime drąsiai sakyti, kad
be jų pagalbos šalies kriminogeninė būklė būtų žymiai blogesnė.
Neabejotinu jų tarnybos įvertinimu yra tai, kad kriminalinis pasaulis
vengia 1-ojo pulko vyrų.
Sunkiausiu mūsų valstybės kūrimosi laikotarpiu
1-asis pulkas atliko ypatingą užduotį: neleido įvykdyti klastingo
okupantų plano paleisti iš įkalinimo vietų tūkstančius recidyvistų.
Lemiamais momentais, tokiais kaip epizode su Lukiškėse įkalintu
aukštu Rusijos karininku I. Černych, kurį buvo rengiamasi išvaduoti
jėga, 1-ojo pulko vyrai nepabūgo stoti į ginkluotą konfrontaciją
su žymiai pajėgesniu priešu iš Šiaurės miestelio (žr. pažymą).
Tuo pat metu Vidaus tarnybos 1-asis pulkas
ir jo vadas nesileido įtraukiami į vidaus politines priešpriešas,
bet vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymais.
Sunkiu Lietuvos valstybei momentu, 1991 metais,
valstybės vadovams pulkininkas S.Madalovas yra pareiškęs: Sutinku
tarnauti Lietuvai su viena sąlyga kariauti su Lietuvos priešu,
bet ne su tauta.
Visa tai galime paliudyti kaip Kauno miesto
atstovai Seime. Dar galime paliudyti, kad Vyčio kryžiaus ordino
kavalierius pulkininkas Sergejus Madalovas, garbingai atstovaudamas
čečėnų tautai, yra ir pavyzdingas Lietuvos Respublikos karininkas,
daug dėmesio skiriantis ne tik savo karių kovinei parengčiai, bet
ir jų patriotiniam, religiniam bei moraliniam auklėjimui ir atliekantis
šitai geriau nei daugelis lietuvių karininkų.
Nurašyti šiuos nuopelnus vien dėl politinėje
karštinėje iškilusių nepagrįstų kaltinimų neleistina. Suprantama,
žurnalistams 1-ojo pulko įvaizdis yra patogus štampas kaukės,
gerai ginkluoti ir specialiąsias operacijas įvaldę vyrai ir t.t.
Neatmestina, kad į politinį avantiūrizmą linkę
vienadieniai politikai, ne be Rusijos pagalbos Lietuvoje užvirę
neskanią košę, gali ryžtis nežinia kam. Tačiau 1-asis pulkas ir
jo vadas tokioms užmačioms niekada nepakluso ir nepaklus.
Pridedama: Pažyma
Algirdas PATACKAS,
Liudas SIMUTIS,
Kovo 11-osios Akto signatarai
Pažyma
ŽiniasklaidojeVidaus tarnybos 1-asis pulkas ir
konkrečiai jo vadas pulkininkas S. Madalovas buvo apkaltinti ryšiais
su abejotinos reputacijos asmenimis bei kitais nusižengimais, nubraukiant
trylikos metų garbingą 1-ojo pulko istoriją. Trumpai ją prisiminkime.
1991 metų rudenį, forsuotu režimu vykdant Lietuvos
Vyriausybės 1991 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. 415 Dėl Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos dalinių
sukūrimo ir šių dalinių nuostatų patvirtinimo, nebuvo:
turinčių tarnybinės veiklos profesinę patirtį
karininkų bei puskarininkių (patys mokėmės ir mokėme karius);
buitinių ir tarnybinių patalpų (įsikūrėme iš
pradžių Kauno VPK, policijos mokyklos patalpose, vėliau Pravieniškių
alkoholikų gydymo įstaigoje, nuo 1992 metų sausio vidurio Kaune,
Žeimenos g. 107, kuomet Rusijos k/d 6509 išvyko iš Lietuvos);
nebuvo tarnybinės veiklos teisinių nuostatų
(instrukcijų), karių rengimo metodinės literatūros, tarnybos statutų
(patys kūrėme tarnybinę dokumentaciją ir čia pat pagal ją mokėme
karius);
nebuvo lietuviškos karių uniformos (pirkome
sovietinės armijos uniformas, prisiuvome lietuviškas sagas ir skiriamuosius
ženklus);
nebuvo šaudyklos mokyti karius šaudyti iš šautuvų
ir kulkosvaidžių (šaudėme smėlio karjere).
Nepaisant visų suminėtų nebuvo, neturėjome,
mums pavyko Vyriausybės iškeltą užduotį įvykdyti, t.y. karius aprengėme,
parengėme, išmokėme ir 1991 m. gruodžio 24 d. iš rusų kariuomenės
perėmėme paskutinio jų saugomo objekto apsaugą.
Kontrklausimas. Kokios būtų pasekmės, jeigu būtume
laukę, kol mus viskuo aprūpins ir sukurs teisinę bazę ? Ar taip
elgdamiesi būtume sugebėję atlikti mums iškeltas užduotis?
Žiniasklaida neseniai, kaip kaltinimą 1-ajam pulkui,
išplatino informaciją, kad specialistams rengti naudojomės Avia
Baltika sraigtasparniais. Taip, naudojomės, nes neturėjome kitokių
galimybių. Vėl kyla klausimas ar turėjome laukti dangiškosios
manos, nerengti savo pareigūnų, o iškilus būtinybei sužlugdyti
užduotį, susilaukti tragiškų pasekmių?
Sraigtasparniai reikalingi pulko pareigūnų profesinio
parengimo lygiui kelti saugant viešąją tvarką masinių renginių metu,
likviduojant konfliktines situacijas laisvės atėmimo vietose bei
išlaisvinant įkaitus, bėglių paieškai miško masyve ir ypač pavojingiems
nusikaltėliams sulaikyti.
Šiuo metu pulko pareigūnai yra įvaldę nusileidimo
bei pakilimo ant visų pataisos namų bei tardymo izoliatorių pastatų
stogų metodiką.
Nuo 1995 metų pavasario, įvairių pratybų bei kompleksinių
mokymų su Kalėjimo departamento, policijos, KAM pareigūnais bei
vietos savivaldos prašymu, įvairių renginių scenarijuose numatytais
atvejais buvo naudojami sraigtasparniai:
Avia Baltika MI-8 26 kartus, be atlygio
ir be mūsų įsipareigojimų jiems;
VRM atskirosios aviacijos tarnybos sraigtasparnis
Ka-26 (Pčela) 12 kartų;
KAM KOP sraigtasparnis MI-8 tris kartus.
Šių renginių metu, kada buvo naudojami sraigtasparniai,
dalyvavo aukšti Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros,
KAM, VRM, Teisingumo ministerijos pareigūnai, Lietuvoje akredituoti
užsienio valstybių karo atašė bei diplomatinių misijų atstovai.
Sraigtasparnių pagalba ugdėme pulko karių profesinį meistriškumą,
kėlėme Lietuvos prestižą užsienio atstovų, formuojančių nuomonę
apie mūsų šalį, akyse, ugdėme teigiamą visuomenės nuomonę apie mūsų
pulką ir karių sugebėjimus.
Ne kartą kompanijos Avia Baltika sraigtasparnius
pilotavo KOP specialistai. Tad, neturėdami galimybių treniruotis
savo skraidymo technika, KOP lakūnai turėjo galimybę tvirtinti skraidymo
įgūdžius.
VRM atskirosios aviacijos tarnybos sraigtasparnius
Ka-26 dėl jiems nustatyto skrydžių limito ir jų poreikio valstybės
sienos apsaugai buvo sudėtinga, dažnai neįmanoma gauti. Be to, šie
sraigtasparniai dislokuoti Trakų rajone, Paluknėje, toli nuo mūsų
pulko ir saugomų objektų. Nuo 2000 metų už VRM atskirosios aviacijos
tarnybos sraigtasparnių eksploatavimą visiems naudotojams nustatyti
įkainiai pagal skrydžio laiką. Pigiausia tuo metu skrydžio valanda
buvo 1291,46 Lt - R-22 Beta M, BO-105 CBS-5 4033,10 Lt per
val., o sraigtasparnio MI-8T 6232,12 Lt per val. Pabrėžiame,
kad pulko sąmata nenumatė ir nenumato išlaidų sraigtasparnių eksploatacijai,
tačiau ir nespecialistui aišku, kad mūsų užduotims atlikti yra būtina
rengti personalą būtent panaudojant sraigtasparnius.
1-asis pulkas lojalumo Lietuvai ir ištikimybės
duotai priesaikai egzaminą išlaikė dar 1992 metų vasarą, kada Šiaurės
miestelyje dislokuoti rusų kareivos rengėsi šturmuoti Lukiškių kalėjimą
ir išvaduoti ten įkalintą jūrų pėstininkų brigados vadą Ivaną Černych.
Atremti kalėjimo šturmą tuomet buvo įpareigoti 1-ojo pulko kariai.
Jie dešimt dienų saugojo Lukiškių kalėjimą ir buvo pasirengę apginti
saugomą objektą. Tiktai pabūgę didelių abipusių aukų, rusų kareivių
vadai nesiryžo stoti į mūšį.
Politine prasme dar rimtesnis išbandymas mums
teko 1993 metų pakaunės savanorių maišto metu. Tuomet mums buvo
siūloma ir prisidėti prie maištaujančių savanorių, ir raginama ginklu
numalšinti maištaujančius savanorius. Pulko vadovybė, karininkai
ir kariai nepasidavė nei vienos, nei kitos pusės įkalbinėjimams.
Tenka priminti, kad nei tuomet, nei dabar nėra teisinės nuostatos,
kas ir kokia tvarka turėtų duoti įsakymą, panašioje situacijoje
panaudoti Vidaus tarnybos pulkų pajėgas ir būtų už tai atsakingas.
Nuo 1-ojo pulko įkūrimo dienos iki šiol jo pareigūnai
ir kariai profesionaliai sąžiningai ir sėkmingai įvykdė visas skirtas
užduotis. Neleido pabėgti saugomiems asmenims, nebuvo žmonių aukų,
materialinių vertybių praradimo, netarnybinių ryšių su nuteistaisiais.
Pulko mastu per trylikos metų laikotarpį tai labai aukštas rezultatas.
1-asis pulkas svariai prisidėjo ir prie to, kad Kauno ir kitų Lietuvos
miestų bei miestelių gyventojai jaustųsi saugesni. Jeigu visos Lietuvos
institucijos būtų pasiekusios tokių savo veiklos rodiklių, kaip
mūsų šalis atrodytų tarp kitų valstybių? Taigi kam naudinga šitaip
negarbingai kaltinti 1-ąjį pulką ir jo vadą, Vyčio kryžiaus ordino
kavalierių, pulkininką S. Madalovą?
Algimantas JUREVIČIUS,
Lietuvos parlamento gynėjas,
Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris,
1-ojo pulko veteranas atsargos pulkininkas leitenantas
© 2004 "XXI amžius"
|