Atnaujintas 2004 m. kovo 31 d.
Nr.25
(1228)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Sektina korėjiečių patirtis

Ne tik mums nenusisekė su Prezidentu. Pietų Korėjos prezidentui taip pat iškelta apkaltos byla. Bet šį kartą ne apkalta dėmesio centre, o po jos vykęs juridinis veiksmas. Visi Pietų Korėjos prezidento įgaliojimai sustabdyti. Valstybės vadovo pareigas perėmė ministras pirmininkas. Lietuvos atveju laikinai Prezidento pareigas eitų Seimo Pirmininkas. Korėjiečių prezidentas turės palaukti apkaltos pabaigos, kuri ir nulems tolesnį jo likimą.

Tai labai rimtas demokratijos veiksnumo išbandymas tos šalies politikams ir piliečiams. Atrodo, visos aukščiausios valdžios institucijos funkcionuoja be sutrikimų. Nėra akivaizdžios kovos tarp valstybės vadovo, vyriausybės ir parlamento. Parlamentarų apsistumdymai mums neįprasti, tačiau gerbkime jų tradicijas ir temperamentą. Prezidentas negali piktnaudžiauti savo įgaliojimais, pavyzdžiui, nepaisyti įstatymų, savavališkai tirti bylas ar perimti generalinio prokuroro funkcijas. Jis taip pat netenka galios atstovauti šaliai tarptautinėje diplomatijos praktikoje. Valstybės vadovas negali suteikti darbo asmenims, pažeidusiems įstatymą ar kitaip susikompromitavusiems.

Prezidentas, sustabdžius jo įgaliojimus, neturi teisės teikti valstybinių apdovanojimų asmenims už asmeniškai jam padarytas paslaugas. Todėl nesukels diskomforto apdovanojamiems padoriems piliečiams, kurie būtų priversti priimti ordinus iš susikompromitavusio pareigūno rankų.

Be galo svarbu ir tai, kad sulaužęs priesaiką arba tuo pagrįstai įtariamas valstybės vadovas netenka galios vadovauti jėgos struktūroms, taigi negali jas panaudoti piktam ar neteisiam veiksmui. Kai sustabdomi pareigūno įgaliojimai, tai kartu dingsta galimybė jais piktnaudžiauti. Apkaltos procesas automatiškai sustabdo pareigūno antiįstatyminę ar kitokią destruktyvią veiką.

Šis trumpas pasamprotavimas apie tolimos šalies prezidento įgaliojimus ir palyginimas su lietuvių praktika galbūt neatitinka tos valstybės teisės normų, tačiau aiškiai rodo, kad korėjiečių demokratija geba pakankamai efektyviai ginti savo pamatus. Tad iškyla pats svarbiausias klausimas – kodėl mūsų parlamentarai nesugebėjo teisiniu būdu sustabdyti ar bent efektyviai iki minimumo apriboti iki apkaltos pabaigos ardomąją valstybės vadovo veiką?

Tikriausiai to bus imtasi pasibaigus Prezidento apkaltai. Belieka luktelėti.

Edmundas SIMANAITIS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija