|
Mušti gulintįjį nekrikščioniška
Lietuva nebeturi Prezidento. Jau seniai jo neturėjo,
bet dabar tai paaiškėjo ir tiems, kurie jį iki šiol fanatiškai rėmė.
Tai Lietuvos tragedija. Ir asmeninė R.Pakso tragedija.
Šioje situacijoje kažin ar žmogiška ir krikščioniška mušti gulintįjį.
Taip galima ir kokios nelaimės prisišaukti.
Pats R.Paksas turėtų suprasti, kad ir nebebūdamas
Prezidentu jis turės gyventi Lietuvoje. Lietuvoje turės gyventi
ir jo šeima. Ir tas gyvenimas priklausys nuo to, kiek švari bus
jo sąžinė.
R.Paksui palengvėjo atsiribojus nuo Jurijaus Borisovo.
Tačiau R.Pakso sąžinę slėgtų žymiai mažesnė našta jeigu jis atvirai
prisipažintų: kuo jį šantažavo su Rusijos karine pramone susijęs
J.Borisovas; kas dar, susijęs su Rusijos interesais, jį šantažavo
ar jam darė įtaką; kiek Lukoil jam darė įtaką 1999 metais, kai
R.Paksas pasielgė taip, kaip pageidavo Lukoil.
Tai atvirai prisipažindamas R.Paksas ne tik palengvintų
savo sąžinę, bet ir padarytų bent vieną gerą darbą Lietuvai padėtų
Lietuvos politikai išsivaduoti iš to košmaro, į kurį per pastaruosius
ketverius penkerius metus ją įstūmė visokie jurijai, ivanai, viktorai
bei kiti Lietuvos gelbėtojai, pagimdyti ir išpuoselėti rusiškais
pinigais Lietuvoje.
Andrius Kubilius
Tėvynės sąjungos pirmininkas
© 2004 "XXI amžius"
|