Net Stalinas pavydėtų
Rusijos prezidento V.Putino pasakymas, kad didžiausia
nelaimė, kokia tiktai galėjo atsitikti, buvo ir tebėra Sovietų Sąjungos
subyrėjimas, buvo tarsi signalas įvairaus plauko nacionalpatriotams,
imperininkams, komunistams, nacionalbolševikams, naujai išrinktos
Valstybės Dūmos nariams dar labiau sukelti nacionalistinę isteriją.
Šios isterijos pagrindinis taikinys, kaip ir anksčiau, - Baltijos
valstybės. Ypač Latvija, kiek mažiau Estija. Užkandai kol kas
palikta Lietuva, tačiau jai taikomos kitos vadinamosios pokiliminės
priemonės. Visų pirma panaudojant nacionalinius kadrus. Jeigu Latvijoje
tos penktosios Maskvos kolonos lyderis Janis Jurkansas, vadovaujantis
prorusiškam politiniam susivienijimui Už žmogaus teises vieningoje
Latvijoje, vadinamas kairiuoju liberalu, tai į šį susivienijimą
įeinančios partijos Ravnopravije lyderė Tatjana Ždanok netgi Rusijos
spaudoje vertinama kaip kairioji radikalė. Tiesa, dabar įsikūrė
dar viena promaskvietiška partija (atskilusi nuo aršių rusų nacionalistų),
vadovaujama gana inteligentiško Rygos vicemero Sergejaus Dolgopolovo,
Cita politika (Kita politika). S.Dolgopolovas suvokė, kad, Latvijai
faktiškai jau tapus NATO ir ES nare, kaktomušos su valdžia siekiantys
J.Jurkansas ir T.Ždanok, kurių partijose susispietė fašistuojantys
Latvijos rusakalbiai, nėra ko tikėtis ES ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo
Organizacijos (ESBO) paramos tariamai kovojant dėl pažeidžiamų
vietinių rusų teisių. Mat visai neseniai, lankydamasis Estijoje,
ESBO komisaras nacionalinių mažumų klausimais Rolfas Ekeusas tvirtai
pareiškė, kad Latvijoje bus tiktai viena valstybinė latvių kalba
ir prorusiškų partijų raginimai ESBO grąžinti į Latviją savo misiją
dėl neva skriaudžiamų rusakalbių yra absoliučiai nepagrįsti. Tad
dabar Rusijos penktajai kolonai Latvijoje belieka pasikliauti tik
Maskvos politine ir finansine parama. O tokios paramos niekada netrūko
ir neatrodo, kad Kremlius apsiramins. Neatsitiktinai jau minėta
T.Ždanok kartu su savo bendraminčiais Estijoje ėmėsi kurti Baltijos
rusų partiją. Bet ir to dar maža. Ne be Maskvos patarimo T.Ždanok,
aiškiai pritariant tokiems Rusijos imperininkams kaip nacionalistinės
partijos Rodina lyderiui ir prezidento V.Putino bičiuliui Dmitrijui
Rogozinui, suskato organizuoti Europos rusų partiją. Nors partija
oficialiai dar neįkurta, jau skelbiami jos pareiškimai ne tik Rygoje,
Taline ir Maskvoje, bet ir Briuselyje reikalaujant paskelbti rusų
kalbą oficialia visose Europos Sąjungos valstybėse.
Taigi Maskvos imperininkai nesnaudžia. Nesvarbu,
kad reikalavimas absurdiškas. Juk Rusija nėra ES narė ir visiškai
neaišku, ar kada nors tokia taps. Nepaisant to, imta eskaluoti mintis,
jog rusų kalbos paskelbimas oficialia ES valstybių kalba tiesiog
būtinybė, nes Rusija istoriškai ir geopolitiškai yra Europos dalis.
Niekas to ir neginčija, bet kažkodėl stengiamasi net neužsiminti,
jog nuo Ivano Rūsčiojo laikų, ypač atėjus valdžion bolševikams,
Rusija visomis išgalėmis stengėsi pasiglemžti visą Europą.
O dėl rusakalbių persekiojimo, tariamo jų teisių
pažeidimo, tai vargu ar dar kokioje nors demokratinėje valstybėje
taip fariziejiškai žiūrima į tą problemą. Jeigu L.Brežnevo sąstingio
laikotarpiu visuotinis SSRS tautų rusinimas tapo oficialia politika,
o vietiniai nacionaliniai partiniai kadrai ne tik visą dokumentaciją
tvarkė rusų kalba, bet ir patys net namuose kalbėjo rusiškai, tai
dabar, ypač atėjus valdžion V.Putinui, tas visuotinis rusinimas
Rusijos autonominėse respublikose oficialiai įteisintas. Kai kuriais
atvejais rusifikacija vykdoma netgi aršiau nei Sovietų Sąjungos
laikais. Šiuo metu autonominių respublikų mokyklose gimtajai kalbai
ir literatūrai skiriamos vos dvi valandos per savaitę. Jeigu SSRS
laikais autonominėse respublikose gimtosios kalbos ir literatūros
buvo mokoma visus dešimt metų, tai dabar tos pamokos baigiamos jau
šeštoje klasėje. Visi kiti dalykai nuo pirmosios klasės dėstomi
tiktai rusų kalba. Tad kalbėti apie rusakalbių persekiojimą ar skriaudimą
Baltijos šalyse gali tiktai Baltijos valstybių nepriklausomybės
priešai. Juk pakanka apsilankyti Latvijos sostinėje Rygoje, užeiti
į knygyną ir įsitikinsite, jog rusiškų knygų, laikraščių bei kitų
leidinių yra daugiau nei latviškų. Tad apie kokią diskriminaciją
galima kalbėti?
Bet nuo seno Maskvai argumentai ar akivaizdūs faktai
nė motais. Štai nenuilstantis imperininkas V.Žirinovskis, protestuodamas
prieš Latvijos priėmimą į NATO ir ES bei nuo rugsėjo 1-osios numatomą
švietimo reformą, prapliupo tokiais grasinimais, kokių kol kas nedrįsta
skelbti net nacionalbolševikų lyderis E.Limonovas. V.Žirinovskis
pareikalavo ne tik likviduoti nepriklausomą Latvijos valstybę, bet
ir sunaikinti visus latvius iki vieno
Štai ką pasakė šis Rusijos
Liberalų-demokratų partijos lyderis, Valstybės Dūmos deputatas:
Iš Latvijos nieko nebeliks. Tuščia vieta. Aš jums pažadu. Žodį
Latvija ir latvių kalbą visi pamirš. Atsiras didvyrių, desantininkų.
Mes viską sunaikinsime, jeigu jūs imsitės rusų ir rusiškų mokyklų.
Yra ir pinigų, ir žmonių. Mirtininkų yra. Nieko nebeliks!. O V.Žirinovskio
kolega įtakingas Dūmos narys Konstantinas Zatulinas užsipuolė Europos
Sąjungą, kuri esą buvo pažadėjusi civilizuotai spręsti Baltijos
valstybių rusakalbių problemas, o dabar Briuselis nevykdo savo pažado.
Kaip galima, neišsprendus rusakalbių gyventojų teisių užtikrinimo,
vystyti su Baltijos valstybėmis ekonominius santykius. Žmonės, kurie
sutinka su rusakalbių teisių pažeidimu Baltijos šalyse ir Maskvoje,
yra nacionalinių interesų išdavikai ir kolaborantai, - piktinosi
K.Zatulinas. Taigi pasakyta pakankamai aiškiai Maskva, gindama
vietinių rusų interesus Baltijos valstybėse, atvirai perėjo į puolimą.
Ir ne tik tokie veikėjai kaip V.Žirinovskis ir R.Zatulinas. Štai
Rusijos gynybos ministras Sergejus Ivanovas, aiškiai turėdamas galvoje
Baltijos valstybių priėmimą į NATO, nedviprasmiškai pareiškė, kad
bus peržiūrėtas Rusijos karinis planavimas, taip pat ginkluotojų
pajėgų ir jų branduolinės dalies kūrimo principai. Ką ten NATO!
Maskva negali nuslėpti savo nepasitenkinimo dėl naujų narių priėmimo
į ES, o svarbiausia to, kad ES esą pažeidė 1997 metais sudarytą
Rusijos ir ES partnerystės susitarimą, kuris nuo gegužės 1-osios
galios ir naujosioms ES narėms. Kaip žinoma, Rusija vis dar nesusitaiko
su lygiateise naujų valstybių naryste ES ir siekia sudaryti su jomis
ypatingus susitarimus. Gi Briuselis tiesiai pareiškė, jog nepasiduosiąs
dar vienam Maskvos šantažui ir ES nesileis šantažuojama.
Petras KATINAS
© 2004 "XXI amžius"
|