Kodėl aš tau nereikalingas?
Ne taip seniai moteris, mergina, peržengusi dorovės ribas, turėjo būti pasmerkta, paniekinta. Nėščios mergaitės Veronikos niekas nenutempė į ežerą ir neprigirdė, ji pati pasirinko tokią baigtį, aplinkinių nepakantumo prispirta. O gal reikalinga tokia žiauri nuomonė ir dabar, kai dažnai vieniša motina turi būrį vaikų ir vis nuo kito vyro? Motinoms vaikai reikalingi tik tam, kad už juos gautų pinigų. Ir stiebiasi tokie vaikučiai tarsi daigeliai, nematydami saulės. Kokia gali būti meilė, jei tų vaikų mama kasdien girta, jei cigaretė rankose, jie girdi jos šlykščias kalbas... O kad tiems vaikams kas pasaką pasektų, lopšinę prieš miegą padainuotų kur tau!
Šitokios mamos eina aukštai iškėlusios galvą. Jos nesijaučia kaltos nei prieš vaikus, nei pačios prieš save. Tokios motinos, tokie tėvai nemąsto, kad gyvenimas prabėgs kaip viena akimirka. Ar taip auklėti vaikai paduos senatvėje savo tėvams stiklinę vandens? Kodėl mums neliko nė trupučio gėdos, doros jausmo? Kodėl ir jaunimą, ir vyresnius traukia palaidas gyvenimas? Dievas išbrauktas iš mūsų gyvenimo štai ir pasekmės.
Vaikai dažnai klausia: Kodėl manęs niekas nemyli, kodėl aš tau toks nereikalingas? Jei mažylis bus apsuptas meile, dėmesiu, jis niekad tokių žodžių neištars.
Ieva S.
Akmenė
© 2004 "XXI amžius"
|