|
Susvetimėjimo
liga
Neretai skundžiamės, kad trūksta laiko nuvažiuoti
ar nueiti sekmadieniais į bažnyčią, į svečius, aplankyti gimines,
ligonius. Ar ne kuriozas: daugelis važinėjame nuosavais automobiliais,
kartais be svarbaus reikalo, tik savo malonumui, nudirbame įvairius
darbus, pasitelkdami techniką. Taigi sutaupome lyg ir nemažai laiko.
O jo, pasirodo, vis negana ir negana. Paklauskime senų žmonių, ar
ir jiems jaunystėje pritrūkdavo laiko aplankyti gimines, susitikus
su kaimynais pabendrauti, vertingą knygą paskaityti, ilgėliau pabūti
gamtoje ir pasigėrėti Dievo mums duotu jos grožiu bei dovanomis.
|
|
Pradėkime
nuo katalikiškos savišvietos
Neretai tenka girdėti šnekant: eičiau į bažnyčią,
melsčiausi, bet tam neturiu tikėjimo pagrindų. Mano tėvai sovietmečiu
nelankė bažnyčios, o mano močiutė mane dar mažytį parengė Pirmajai
Komunijai, ir tuo visas mano katalikiškas gyvenimas baigėsi. O dabar,
nors ir nueinu retkarčiais bažnyčion, bet nieko nesuprantu. Kai
visi klaupiasi klaupiuosi ir aš, o kai stovi stoviu ir aš. Šventojo
Rašto skaitinių irgi nelabai suprantu, o kunigo pamokslas neretai
būna vien tik tikinčiųjų barimas, kad rytais ir vakarais nesimeldžia,
arba koneveikiami girtuokliai, kurių bažnyčioje nė su žiburiu nerasi.
|
|
Kodėl
aš tau nereikalingas?
Ne taip seniai moteris, mergina, peržengusi dorovės
ribas, turėjo būti pasmerkta, paniekinta. Nėščios mergaitės Veronikos
niekas nenutempė į ežerą ir neprigirdė, ji pati pasirinko tokią
baigtį, aplinkinių nepakantumo prispirta. O gal reikalinga tokia
žiauri nuomonė ir dabar, kai dažnai vieniša motina turi būrį vaikų
ir vis nuo kito vyro? Motinoms vaikai reikalingi tik tam, kad už
juos gautų pinigų. Ir stiebiasi tokie vaikučiai tarsi daigeliai,
nematydami saulės. Kokia gali būti meilė, jei tų vaikų mama kasdien
girta, jei cigaretė rankose, jie girdi jos šlykščias kalbas... O
kad tiems vaikams kas pasaką pasektų, lopšinę prieš miegą padainuotų
kur tau!
|
|
Kada
minėsime Vaikų dieną?
Lietuvos Katalikų Bažnyčia pirmąjį gegužės mėnesio
sekmadienį iškilmingai mini Motinos dieną, pirmąjį birželio mėnesio
sekmadienį Tėvo dieną. O vaikai brangiausias tėvų turtas ir
Lietuvos ateitis taip ir neturi savo minėjimo dienos. Nors tėvai
daugiausia meldžiasi už vaikus, ypač tie, kurie neteko savo vaikų
ir patyrė didžiausią žemėje skausmą, rytą prabunda su širdgėla
ir vakare užmerkia akis, mintyse būdami prie jų kapo.
|
|