Gyvenu
su Lietuva širdyje
Benjaminas ŽULYS
|
Kun. Augustinas Steigvilas, MIC
|
Išsiskyrimas 1944-aisiais...
Tą popietę XXI amžiaus redakcijos duris pravėrė
kun. Augustinas Steigvilas, į Lietuvą atvykęs net iš tolimosios
Argentinos. Jis ištiesia ranką ir pasisako esąs tėvas Augustinas,
vadinasi, - ir vienuolis. Netrukus iš vidinės tamsaus švarko kišenės
išima lietuvišką pasą ir atvertęs padeda jį ant stalo. Jame parašyta:
Steigvilas Augustinas. Dvasingo veido, ramus, inteligentiškas, kalbąs
gražia, taisyklinga lietuvių kalba. O juk Lietuvą jis paliko dar
būdamas dvidešimtmetis Telšių kunigų seminarijos klierikas, 1944-aisiais,
kai vokiečių Tigrai spruko nuo rusų tankų, kurie Lietuvai irgi
nieko gero neatnešė. Tad nesunku suvokti, kad kunigo A. Steigvilo
gyvenimą ženklina aštuonios dešimtys metų. Nepasakysi, kad jam tiek
yra, tik nesunkiai suvoksi, kad, daug metų gyvendamas ne vienoje
užsienio valstybėje, nepamiršo savo gimtosios kalbos, nesusvetimėjo.
Nors gerai moka vokiečių, italų, ispanų, portugalų kalbas, skaito
ir susikalba angliškai, prancūziškai ir, be abejo, lotyniškai. Dabar
gyvena Argentinoje (turi šios šalies pilietybę), dideliame Rozarijo
mieste. (Simboliška, kad Rozarijas lietuviškai reiškia - rožančius,
rožinys.)
|