|
Pasipriešinimo
bangos pokario Lietuvoje
Dažnai tenka nagrinėti vieną opiausių ir skaudžiausių
pokario dilemų: ar nebuvo galima išvengti Lietuvoje aukų, ar būtinai
reikėjo ginkluoto pasipriešinimo? Pabandykime bent glaustai žvilgtelėti
į šią politinę anomaliją moraliniu požiūriu, pasitelkdami istorinius
faktus. Tendencingai nusiteikę istorikai (J.Jermalavičius, L.Truska
ir kt.) akivaizdžiai iškraipo netolimos praeities faktus, stengdamiesi
apginti didžiosios kaimynės, buvusios SSRS, prestižą ir sumenkinti
ginkluotą Lietuvos piliečių pasipriešinimą.
|
|
Kur
dingo mūsų savigarba?
Žinau, kad šiandien nelengva bedarbiams, gausioms
šeimoms, pensininkams, ypač gyvenantiems mieste. Bet yra ir tokių,
kuriems tūkstantis litų ne pinigas. Pasitaiko ir tokių, kurie
neblogai gyvena, bet aimanuoja, skundžiasi be jokio reikalo, kad
nepriklausomoje Lietuvoje labai sunku, prie ruso buvo geriau.
Jie net vagia, reketuoja, o nusikaltimus pateisina sunkiu gyvenimu.
Manau, kad daugiausia nusikalsta ne vargšai, o apsimetėliai, valdininkai...
Kur dingo tokių žmonių savigarba, savo vertės pajautimas? Kas pagimdė
nusikaltimų kompleksą? Gal pinigų buteliui stygius? Nenoras dirbti
dorą darbą, o turtingai gyventi? Aš pritariu tikriems vargšams,
jų piketams, reikalavimams Vyriausybei pagerinti žmonių gyvenimą,
vykdyti prieš rinkimus duotus pažadus, bet negaliu suprasti apsimetėlių
rėksnių, jų norų bet kokiomis priemonėmis praturtėti, o į vargšus
nekreipti dėmesio.
|