Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Katalikų
    bendruomenėse
Atmintis
Laikas ir žmonės
Mums rašo
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Rinka
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Bažnyčios atstatymo darbams -
„Sampo“ banko paskola

Kauno Paminklinė Prisikėlimo bažnyčia Aliaus Koroliovo (ELTA) nuotrauka

Kauno Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios atstatymo darbams finansuoti Lietuvos komercinis bankas „Sampo” suteiks keturių milijonų litų penkerių metų trukmės paskolą. Bažnyčios atstatymo darbus planuojama baigti iki Kalėdų.

„Neabejotina, kad ši Kauno miesto savivaldybės parama Paminklinei Prisikėlimo bažnyčiai atstatyti yra pats vertingiausias mūsų indėlis į tautos dvasingumo puoselėjimą. Mūsų visų pareiga yra pabaigti septynis dešimtmečius statomą ir remontuojamą visos tautos šventovę”, - sakė Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius.

Ar statysime sąvartyną šalia Kernavės?

Į susitikimą su prezidentu Valdu Adamkumi susirinko Kazokiškių kaimo bendruomenė

Prezidentas Valdas Adamkus teigia, kad reikia iš naujo apsvarstyti planus netoli Kernavės kultūrinio rezervato muziejaus, kuris neseniai buvo įtrauktas į UNESCO istorinio paveldo sąrašą, statyti Kazokiškių sąvartyną. Taip jis pareiškė susitikęs su Kernavės kultūrinio rezervato muziejaus darbuotojais, UNESCO atstovais Lietuvoje ir Kazokiškių gyventojais bei apžiūrėjęs vietą, kur planuojama statyti sąvartyną. „Tai ne uždaro kiemo, o pasaulinio masto reikalas - turėdami tokį turtą Lietuvoje - Kernavės piliakalnių rezervatą, norime jį sunaikinti savo rankomis”, - pabrėžė Prezidentas.

Ir jie buvo vienui vieni

Lenkijos karo vyskupas generolas Lešekas Glodzas aukoja šv. Mišias už Varšuvos sukilimo aukų atminimą

Popiežius Jonas Paulius II laišku pasveikino Varšuvos merą Varšuvos sukilimo 60-ųjų metinių proga.

„Lenkiu galvą prieš sukilėlius, kurie nelygioje kovoje aukojo savo gyvybę vardan Tėvynės“, - pažymėjo laiške popiežius Jonas Paulius II. Varšuvos gyventojai 1944 m. rugpjūčio 1-ąją sukilo išlaisvinti nacių okupuotos Lenkijos sostinės. 63 dienas trukusios pasipriešinimo kovos pareikalavo 200 tūkstančių žmonių gyvybių.

Amžinųjų vertybių dalelė

Plokščių bažnyčioje gieda primadona Irena Milkevičiūtė (dešinėje). Akompanuoja Eleonora Taškinaitė (kairėje), viduryje – vargonininkė Stasė Piliutienė

PLOKŠČIAI. Rugpjūčio 1-ąją čia vyko tradiciniai Porciunkulės atlaidai. Jie prasidėjo šv. Mišiomis Panemunių regioninio parko viename iš šlaitų esančioje Šventaduobėje, kurias aukojo klebonas kun. Antanas Urbanavičius. Į šią vietą pasimelsti prie Švč. Mergelės Marijos altorėlio ir atsigaivinti šaltinio vandeniu žmonės užsuka ne tik per atlaidus. Čia rengiamos poezijos šventės, atvyksta maldininkai, poilsiautojai, o kartą per metus, Porciunkulės atlaidų rytą, aukojamos šv.Mišios.

„Gyvenu su Lietuva širdyje“

Benjaminas ŽULYS

Kun. Augustinas Steigvilas, MIC

Išsiskyrimas 1944-aisiais...

Tą popietę „XXI amžiaus“ redakcijos duris pravėrė kun. Augustinas Steigvilas, į Lietuvą atvykęs net iš tolimosios Argentinos. Jis ištiesia ranką ir pasisako esąs tėvas Augustinas, vadinasi, - ir vienuolis. Netrukus iš vidinės tamsaus švarko kišenės išima lietuvišką pasą ir atvertęs padeda jį ant stalo. Jame parašyta: Steigvilas Augustinas. Dvasingo veido, ramus, inteligentiškas, kalbąs gražia, taisyklinga lietuvių kalba. O juk Lietuvą jis paliko dar būdamas dvidešimtmetis Telšių kunigų seminarijos klierikas, 1944-aisiais, kai vokiečių „Tigrai“ spruko nuo rusų tankų, kurie Lietuvai irgi nieko gero neatnešė. Tad nesunku suvokti, kad kunigo A. Steigvilo gyvenimą ženklina aštuonios dešimtys metų. Nepasakysi, kad jam tiek yra, tik nesunkiai suvoksi, kad, daug metų gyvendamas ne vienoje užsienio valstybėje, nepamiršo savo gimtosios kalbos, nesusvetimėjo. Nors gerai moka vokiečių, italų, ispanų, portugalų kalbas, skaito ir susikalba angliškai, prancūziškai ir, be abejo, lotyniškai. Dabar gyvena Argentinoje (turi šios šalies pilietybę), dideliame Rozarijo mieste. (Simboliška, kad Rozarijas lietuviškai reiškia - rožančius, rožinys.)

Gražioje bažnyčioje – gražūs atlaidai

Švėkšnos klebonas kan. Petras Stukas, iš Šilutės atvykęs atlaidų vadovas kun. Virginijus Palionis ir garbingasis svečias iš Argentinos kun. Augustinas Steigvilas

Švėkšna. Miestelis garsėja gražia ir didinga dviejų bokštų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia. Šis raudonų plytų mūrinis gotikinio stiliaus statinys puošia visą Švėkšnos miestelį. Ji ateinančiais metais švęs savo šimtmetį. Pirmoji bažnyčia čia buvo pastatyta dar 1507 metais.

Tiesa liks tik Dievui težinoma

Angelė BUŠKEVIČIENĖ

Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila ir kun. Viktoras Jurčiukonis Barzduose po Sutvirtinimo sakramento

Jis nemirė

Išėjo į gyvenimą,
Kur dienos vakaro nejus.
Jis švyturį tamsoj man mena
Ir pavasarius:
Amžiais pasenusius,
Bet visados naujus.
Prie kapo jo sustojo Kristus,
Pavargęs po sunkia našta...
O jis – Jo tarnas – jau sugrįžta...
Ir žemės sopulio taurė
Jau užmiršta...
Tik alpdama žvakutė dar vėjuje šnarės...
Jis nemirė –
Tik namas jo sugriuvo
Ir vėjas išnešiojo židinio plytas...
Bet... nuo ryto iki vėlyvo vakaro
Dar rausva liepsnelė srūva –
Jo širdies ir jo gerųjų rankų uždegta...

Šias barzdietės tretininkės poetės Teofilijos Žemaitytės, dabar gyvenančios Marijampolėje, eilutes noriu skirti netikėtai Amžinybėn išėjusiam kun. Viktorui Jurčiukoniui atminti.

Keistuoliai gali pakeisti pasaulį

Švenčionių verslo informacinio centro direktorė Birutė Borovikienė Autoriaus nuotrauka

Švenčionių krašto žemė mielaširdinga turistui, bet ne žemdirbiui. Kaip išgyventi to regiono žmonėms, „XXI amžiaus“ korespondentas Bronius VERTELKA klausia Švenčionių verslo informacinio centro direktorės Birutės BOROVIKIENĖS.

Švenčionys visada buvo Lietuvos pakraštys ne vien geografiniu, bet ir sąmoningumo požiūriu, - teigė pašnekovė. - Čia praleidau visą savo gyvenimą, todėl gerai žinau, kaip sunkiai keičiasi žmonių galvosena. Nors kiek ragavę mokslų jaunuoliai važiuoja į sostinę, kur pajamos ir perspektyva. Norintys išsilaikyti savame krašte, imasi senųjų verslų, tačiau netrukus įsitikina, kad iš to neišgyvens. Tada ima mąstyti, ką reikia daryti kitaip, nei buvo daroma ir prieš šimtą metų. Sunkiai, bet imasi naujų verslų.

Neišbertas dirvon grūdas nesudygsta

Bronius VERTELKA

UAB „Švenčionių vaistažolės“ žaliavų supirkėjas Stasys Urbonavičius

Žemė – didžiulė vertybė, tačiau ji dabar nevertinama. Važiuodamas pakelėse regi dirvonuojančių ar kiečiais užleistų laukų. Dažnai išgirsti dejones, jog kažką sėti ar sodinti šiandien visiškai neapsimoka.

Padėjo specialisto patarimas

Nei Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio ir Pakruojo skyriuose, nei šių rajonų savivaldybių Žemės ūkio skyriuose negalėjo pasakyti pavardžių tų žmonių, kurie augina vaistažoles. Panevėžietis Vytautas Skruzdys bandė imtis šio verslo, tačiau nusivylė. Jo netenkino vaistažolių supirkimo kainos. Vieneriais metais už čiobrelių kilogramą jam mokėjo15 litų, kitais – perpus mažiau. Pagaliau pavyko sužinoti, kad Sujetų kaimo moterys rengiasi auginti vaistažoles. Užsiimti tokiu verslu pareiškė norą net 18 sodiečių.

Apsivalymo imitacija

Petras KATINAS

Vis dar neblėstant korupcijos lauželiui, tiksliau pasakius, dideliam laužui ir trims įtariamiems Seimo nariams – V.Andriukaičiui, V.Kvietkauskui ir A.Vidžiūnui atsisakius savo įgaliojimų, politinės aistros nenurimo. Iš visų pusių pasigirdo balsai, kad tiktai politinių partijų finansavimas iš valstybės iždo galėtų priversti Seimo narius ir kitus politikus nustoti kaulyti pinigų iš privačių verslininkų, o vėliau atsilyginti už juos. Juk jau seniai žinoma, kad veltui niekas pinigų nedalija, o skolas grąžinti privalu. Deja, problema – ne partijų finansavime iš visų mokesčių mokėtojų kišenės. Problema – įsisenėjęs aukščiausiųjų pareigūnų, mūsų pačių išrinktų, moralinių stabdžių nebuvimas, valstybės reikalų nesupratimas ir išsikerojęs nepaprastas gobšumas. Tai, kad partijų vadai, gavę pinigų iš valstybės iždo, taps tokiais pat civilizuotais ir padoriais, kaip yra daugelyje Vakarų valstybių, bent jau kol kas mažai vilčių. Pakanka prisiminti visiškai neseną atvejį, kai buvęs premjeras Gediminas Vagnorius, sumanęs vos ne iki dangaus padidinti algas teisėjams, iki užkimimo aiškino, jog, tai padarius, teisėjai tapsią vos ne angelais ir jiems praeis noras imti kyšius. Deja, toks noras ne tik nepraėjo, bet kyšių vokeliai su pinigais gerokai pastorėjo, kaip padidėjo ir algos.