Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtas kraštas
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Požiūris
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Žodžio tikrenybės kelyje

Dr. doc. Ramutis Karmalavičius

Jonas Aistis

Regis, Aistis išvengė klaidingų priesaikų apie tai, kad poezija – vėjavaikystė, ritualiai išeksponavusi infantilios patirties fragmentus. Greičiau tai Dievo šypsenos dovana gimtosios kalbos lemčiai, sulaikyta pačiu tos lemties subjekto judesiu (ištvermingoje eilėraščio aukoje). Mat žmogus Aisčiui jau it pirštinė numesta ar kaip „laivas vėtroj atitrūkęs“. Tragikomiškesnės situacijos, rodos, ir nereikia ir, regis, nebūna: tiesiog universali lietuvių poeto – artisto licenzija modernios epochos sūkuriuose… Arba metaabsurdas – fatali i r o n i š k o j o santykio su daiktų būviais sfera, švytinti jų pačių viduj. Todėl palyginimai ir daiktai (pirštinės, laivai) Aisčio eilėraštyje gali tapti (ir tapo) įtaigūs kaip pagalbinis, tačiau pačios lemties poetiką skaudžiai geliąs bei ją autoironinantis negatyvas.

Kūrybinga ir plačiašakė asmenybė

Džiuljeta KULVIETIENĖ

Kun. Skaidrius Kandratavičius tik dabar, kai teko daugiau gyvenimo pažinti, išdrįso sau pasakyti supratęs Vaižgantą

„Vaižgantas vaikščiojo pas Maironį į svečius, todėl ir mes susirinkome į šiuos namus Juozo Tumo-Vaižganto 135-ųjų gimimo metinių paminėti“, - sakė Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė poetė Aldona Ruseckaitė, pradėdama iškilmingą vakarą.

Muziejaus direktorė papasakojo apie Vaižganto kūrybą ir gyvenimą, apie Vaižgantą – rašytoją, kunigą, politiką, remdamasi jo laiškais, rankraščiais, prisiminimais ir savo pačios parengta paskaita bei straipsniais, pasidalijo prisiminimais apie J.Tumo-Vaižganto muziejaus kūrimą prieš šešerius metus.

Prometėjo ugnis kreivų veidrodžių karalystėje

Julė Kilčiauskienė

Liudas Truikys

Tarptautinių žodžių žodyne posakis „Prometėjo ugnis“ reiškia nuolatinį vidinį veržimąsi, siekimą aukštų mokslo, meno tikslų, talentą, gabumus. Pasak graikų mitų, titanas Prometėjas pavogęs iš Olimpo dievų ugnį ir perdavęs ją žmonėms, išmokęs juos statytis būstus, dirbti žemę, skaityti, rašyti ir kitokių dalykų. Už tai Dzeusas įsakė prikalti jį prie uolos Kaukaze, kur atskridęs erelis kasdien lesdavo jo kepenis. Bet kepenys per naktį vėl užgydavusios. Šį mitą galima palyginti su „kreivų veidrodžių karalyste“, kurią visi dar atsimename...