Atnaujintas 2005 lapkričio 9 d.
Nr.84
(1385)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Mindaugo Tomonio auką prisimenant

Mindaugas Tomonis
(1940-1975)

Lapkričio 5-ąją sukako 30 metų, kai po KGB surengtų kankinimų psichiatrijos ligoninėje tragiškai žuvo jaunas katalikas, poetas, filosofas, mąstytojas, paminklų restauratorius konservuotojas Mindaugas Tomonis. Tai buvo gūdūs sovietinės okupacijos metai, kai buvo persekiojama bet kokia laisva mintis, bet koks laisvas žodis. Tuomečiame Kauno politechnikos institute įgijęs chemiko technologo specialybę, nuo 1969 metų dirbęs Paminklų konservavimo instituto chemijos laboratorijos katedros vedėju, 1974 metais M.Tomonis savo parašytu pareiškimu atsisakė restauruoti Kryžkalnyje paminklą sovietinei armijai. Už tokį savo valios pareiškimą Mindaugas netrukus buvo patalpintas į psichiatrijos ligoninę. Tų pačių metų pabaigoje tuomečiame Ateizmo muziejuje (Šv.Kazimiero bažnyčia) atsiliepimų knygoje padarė įrašą dėl katalikų teisių slopinimo. 1975 metų pabaigoje baigė rašyti pagrindinį savo gyvenimo kūrinį „Žinia”, skirtą M.K.Čiurlioniui atminti. Daug savo eilėraščių Mindaugas skelbė „Poezijos pavasaryje”, „Literatūroje ir mene”, taip pat išeivių žurnale „Metmenys”. 1975 m. birželio 25 d. Mindaugas parašė laišką Lietuvos kompartijos „centro komitetui”, kuriame pagrindė mintis – laisvės krikščioniškai kultūrai būtinumas, reikalavo religijos laisvės, tačiau po dviejų dienų buvo prievarta išvežtas į psichiatrijos ligoninę – taip nusprendė KGB „gydytojai nuo antisovietinių (tiksliau, tautinių ir krikščioniškų) įsitikinimų”. Po poros dienų nuo patirtų išgyvenimų mirė Mindaugo motina – tai buvo dar nauja „KGB gydytojų” auka. Po mėnesio išleistas iš ligoninės buvo įvairiausiai prievartaujamas – verčiamas vartoti jo sveikatą ardančias tabletes, šantažuojamas dėl tėvo, Lietuvių aktyvistų fronto nario, veiklos, skleidžiamos kalbos, kad KGB deda pastangas jį nusižudyti, jam atimta teisė kūrybiškai reikštis darbe. Po keleto mėnesių dvasinių ir psichinių kankinimų M.Tomonis buvo rastas žuvęs po traukinio ratais.

Prisimindami prieš 30 metų ant laisvės aukuro paaukotą M.Tomonio auką, spausdiname keletą jo eilėraščių (juos publikuodavo Tomo Kuršio slapyvardžiu). Penktadienio numeryje supažindinsime su jo rašytais pareiškimais, ginančiais tautos ir tikinčiųjų teises.

Mindaugas TOMONIS

Paukščio preliudas....
....ateis vaizdakalbiai
kalbės gražiais vaizdais
o dienos eis ir eis –
nuplikusiais keliais......

 

paukštis atskris
veidrodinėm akim
tylės nečiulbės
- - - - - - - - - - - - -
jiems žadą atims

 

Paukšti Paukšti....
o kryžiai
nebylūs išaugs

 

aplink tyloje
jų tiek daug
     tiek daug......

* * *

balsai balsai....


raudą girdi ar rūstį....
bangos gieda – ar šaukia....
vėl prieš Nežinią būsim –

būtį ne vieną išlaukę....


tie aidai – ar iš Dievo
atminties – amžinos praeities:

visa kas gyva ilgėdavos
Jo ir visad ilgėsis....

 

ilgesį man dainuoji
man ir visiems – ir skausmą
lyg viltis amžinoji
kryžiumi aš įaugsiu

 

į atšiaurią pakrantę....
vėl prieš kelią tylėsim
mums matyt šitaip lemta

laukt vienišiems nors dviese

* * *

keturiasdešimt bažnyčių:
           plaka erdves
variniai liežuviai:
NE MUMS, VIEŠPATIE,
                        NE MUMS,
bet savo vardui duok garbę
...o ugnys o ugnys šešėlių juodų
akyse..

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija