|
Į Prisikėlimo
partizanų apygardos istoriją pažvelgus
Kazimieras DOBKEVIČIUS
|
Memorialinės sodybos šeimininkė
Julijona Mikniūtė-Petrėtienė
prie Atminimo akmens ir atminimo
ženklų 1949 m. vasario 16 d.
deklaracijos signatarams pagerbti
|
Jau keletą metų Lietuvoje girdime kalbant, kad
nėra patriotinio jaunimo auklėjimo mokyklose, o Lietuvos rezistencinės
kovos tyrinėjimui tiek tarp moksleivių, tiek tarp aukštųjų mokyklų
studentų skiriama labai mažai dėmesio. Puikų pavyzdį, kaip dera
žygiais, o ne žodžiais parodyti jaunajai kartai mūsų partizaninės
kovos prasmę, tikslus ir išlikusius tos kovos paminklus, pateikė
rezistencijos didvyrio generolo Adolfo Ramanausko-Vanago duktė Auksė
Ramanauskaitė-Skokauskienė. Jos iniciatyva jaunimas aplankė ir susipažino
su Dainavos, Tauro, Didžiosios Kovos partizanų apygardų buvusia
veikla, vadavietėmis, bunkeriais, mūšių vietomis, ryšininkais. Neseniai
tokią išvyką A.Skokauskienė organizavo keturiasdešimčiai Lietuvos
moksleivių iš Krosnos, Alytaus, Varėnos ir Punsko (Lenkija). Ši
kartą kelionės maršrutas driekėsi Prisikėlimo partizanų apygardos
kovinės veiklos žemėse tarp Šiaulių ir Radviliškio rajonų.
|
|
Čečėnų
pabėgėlių padėkos koncertas Pažaislyje
|
Sesuo Renata savo daina
ir kankliavimu žavi
kiekvieną klausytoją
|
Lietuva gerai žino, kas yra okupacija, tautinis
pažeminimas, tremtys, tardymai, kankinimai, rezistencinė kova už
laisvę ir nepriklausomybę. Dar ir dabar liejasi kovotojų čečėnų
kraujas už savo Ičkerijos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę,
žūva kovotojai, našlaičiais lieka jų vaikai sūnūs, dukros. Politinis
persekiojimas Čečėnijoje tęsiasi ir šiandien. Ieškoma būdų, kaip
gelbėti našlaičiais likusius mažamečius vaikus nuo persekiojimo,
būtiniausių gyvenimo sąlygų neturėjimo, pagaliau ieškoti išsigelbėjimo.
Šios vasaros pabaigoje kelios dešimtys mažamečių ir mokyklinio amžiaus
vaikų atvyko į Lietuvą. Čečėnijoje, Grozne, įkurti Šeimos vaikų
namai Rodnaja semja (lietuviškai gimtoji šeima), kurių vadovai
Chadižat ir Malikas Gatajevai atlydėjo našlaičius į Lietuvą.
|
|