Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtas kraštas
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Kryžkelės
Lietuva
Parodos
Pasaulis
Skliautai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Prisiminimai apie tėvą

Gintautas Genys

Aktorius ir poetas Kęstutis Genys

Susiklostė viskas taip keistai, kad mano tėvas, aktorius ir poetas Kęstutis Genys, švęsdavo dvi gimimo dienas. Spalio 10-oji – tai būtent ta data, kuri kartojasi mano senelės Eleonoros Genienės dienoraščiuose, ir kita – lapkričio 3-ioji, kuri įrašyta visuose oficialiuose dokumentuose. Kaip ji atsirado ir dėl kokių priežasčių – nežino niekas. Pirmąją datą paminėdavome šeimos ratelyje, o antroji praeidavo dar kukliau. Užsukdavo keli tėvo kolegos, keletas giminaičių.

Mindaugo Tomonio auką prisimenant

Mindaugas Tomonis (1940-1975)

Lapkričio 5-ąją sukako 30 metų, kai po KGB surengtų kankinimų psichiatrijos ligoninėje tragiškai žuvo jaunas katalikas, poetas, filosofas, mąstytojas, paminklų restauratorius konservuotojas Mindaugas Tomonis. Tai buvo gūdūs sovietinės okupacijos metai, kai buvo persekiojama bet kokia laisva mintis, bet koks laisvas žodis. Tuomečiame Kauno politechnikos institute įgijęs chemiko technologo specialybę, nuo 1969 metų dirbęs Paminklų konservavimo instituto chemijos laboratorijos katedros vedėju, 1974 metais M.Tomonis savo parašytu pareiškimu atsisakė restauruoti Kryžkalnyje paminklą sovietinei armijai.

Palikęs pėdsaką už Atlanto ir Lietuvoje

Algis Liepinaitis

Sulaukęs 74 metų, Čikagoje spalio 21 dieną staiga mirė ir spalio 26 dieną Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse buvo palaidotas taurus lietuvis, Lietuvos laisvinimo šviesuolis, Lietuvos istorinio ir kultūrinio paveldo puoselėtojas Algis Liepinaitis.

Čikagoje gyvenantį inžinierių A.Liepinaitį pažinojau tik iš jo rašinių spaudoje ir iš balso, nors draugystė, virtusi bičiulyste, tęsėsi dešimtmetį. Su juo susirašinėjome, jis man prenumeravo „Draugą“, siuntė kitus Amerikos lietuvių leidinius, o telefonu skambindavo labai dažnai. Bičiuliui rūpėjo Lietuvos kultūros, politikos, ekonomikos, turizmo reikalai, todėl nesitenkino spaudos, radijo, televizijos bei interneto paslaugomis, bet, turėdamas savo „ambasadorius“ Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, savo žinias papildė, per juos veikė. Prieš pasakodamas apie mano neakivaizdinę pažintį su Algiu, turiu paminėti kitą pažintį – su prof. Juozu Eretu, deja, taip pat neakivaizdinę ir jau po profesoriaus mirties.

Ejo kasdienybės keliais

Rašytojos Birutės Baltrušaitytės-Masionienės 65-osioms gimimo metinėms

„Tai kokios stiprybės semtis iš anų lietuvninkių? Ko pasimokyti? Pačių paprasčiausių ir svarbiausių dalykų – ištikimybės darbui, pareigai, kantrybės, ištvermės, nelengvo savo gyvenimo ir savo darbo prasmės suvokimo, ko ne vienam iš mūsų dažniausiai pristinga“, – rašė žinoma mokslininkė ir rašytoja Birutė Baltrušaitytė-Masionienė, išleidusi savo apybraižų knygutę „Mažosios Lietuvos moterys“ apie Martą Raišukytę, Mariją Zauniūtę ir Oną Jagomastaitę iš Mažosios Lietuvos – Tilžės (dabartinio Sovietsko) krašto. Šiais žodžiais apibūdindama šias moteris, B.Baltrušaitytė tiesiogiai nusakė ir savo gyvenimo kelią, gyvenimo, kuris buvo ne tik trumpas, bet ir prasmingas.

Artisto keliai ir kryžkelės

Dr. Aleksandras GUOBYS

Aktorius Stasys Petraitis 1953 metais

Minime šviesaus atminimo artisto ir pedagogo Stasio Petraičio gimimo 100-ąsias metines.

Nelengva šiandien apibrėžti artisto ir pedagogo S. Petraičio kūrybos visumą mūsų teatro istorijoje. Sovietmečiu išleistose teatro istorijos knygose visi brandžiausi ir iškiliausi S.Petraičio darbai, kaip ir daugelio kitų jo bendražygių kūryba, labai glaustai aprašoma. Dažnai paminima tik pavardė, nurodant vaidmens pavadinimą, o kartais teatrologinė erdvė pasireiškia tik proveržiais, pvz., ryškus tapo Petraičio „sutverto tam vaidmeniui“ Don Kichotas ir pan. Ir dar iš vienos ar kitos sovietinių raštų serijos sužinome, kad S.Petraitis dėstė grimą teatro studijoje, o kažkurioje iš jų buvo netgi mokymo dalies vedėjas...