|
Poezijos
princui atminti
Alfas PAKĖNAS
 |
|
Poetas Vladas Šlaitas (1920-1995)
|
Mano širdis išmėtyta: / Ukmergė ir Žemaitkiemis,
/ Vokietija ir Rusija, / ir Didžioji Britanija taip viename eilėraštyje
ramiai pulsuojančiu verlibru prisipažino išeivijos poetas Vladas
Šlaitas. Tyliame, rudenėjančiame Žemaitkiemyje šalia Ukmergės, kur
būsimasis poetas ir pasaulio klajūnas, anot Indrės Žekevičiūtės,
neišgirstas mūsų poezijos princas praleido vaikystės metus, išėjo
sodrios aukštaičių kaimo gamtos mokyklą, buvo paminėtas 85-asis
jo gimtadienis. Namelyje, kurio langučius kadaise laukdama sūnaus
laiškų ir jo paties, sugrįžtančio iš užsienių, pražiūrėjo motina
Antanina Šlaitienė, atidarytas memorialinis muziejus, o atšlaime,
palangėje, pastatytas ąžuolinis koplytstulpis. Talentingas skulptorius
ir medžio drožėjas iš Veprių Viktoras Žentelis ant jo iškalė nostalgija
dvelkiančio eilėraščio Lietuvos dobilėlis paskutinę eilutę: Kaip
aš baisiai mylėjau svetur savo tolimą Lietuvą.
|