Ejo kasdienybės keliais
Rašytojos Birutės Baltrušaitytės-Masionienės 65-osioms gimimo
metinėms
Tai kokios stiprybės semtis iš anų lietuvninkių? Ko pasimokyti? Pačių paprasčiausių ir svarbiausių dalykų ištikimybės darbui, pareigai, kantrybės, ištvermės, nelengvo savo gyvenimo ir savo darbo prasmės suvokimo, ko ne vienam iš mūsų dažniausiai pristinga, rašė žinoma mokslininkė ir rašytoja Birutė Baltrušaitytė-Masionienė, išleidusi savo apybraižų knygutę Mažosios Lietuvos moterys apie Martą Raišukytę, Mariją Zauniūtę ir Oną Jagomastaitę iš Mažosios Lietuvos Tilžės (dabartinio Sovietsko) krašto. Šiais žodžiais apibūdindama šias moteris, B.Baltrušaitytė tiesiogiai nusakė ir savo gyvenimo kelią, gyvenimo, kuris buvo ne tik trumpas, bet ir prasmingas.
B.Baltrušaitytė-Masionienė gimė 1940 m. spalio 24 d. Lomiuose (Tauragės r.), kur Mažoji Lietuva ranka pasiekiama. Būdama dvidešimties ji atvyksta studijuoti į Vilniaus universitetą ir jį baigusi čia dirba 36-erius metus.
1965 metais gabi mergina pradeda dirbti universiteto Rusų literatūros katedroje. Jaunoji dėstytoja ne tik daug laiko atiduoda studentams, bet ir pati mokosi. 1971 metais B.Baltrušaitytė-Masionienė apgina daktaro disertaciją. 1976-aisiais ji jau docentė, o 1991 metais jai suteiktas habilituotos daktarės vardas. 1993 metais tampa profesore.
B.Baltrušaitytė-Masionienė parašė net dvylika knygų. Tai literatūrologiniai veikalai: Dabartinė estų proza (1976), Levas Tolstojus ir Lietuva (1978), Literatūrinių ryšių pėdsakais (1982), eilėraščių rinktinė Žolynų prieglaudoj (1980), Upių pradžioj (1982), Šuliniai (1986), Lietuvninkų ir prūsų žemėj (1991), apysakų ir apsakymų rinkiniai Po pietvakarių dangum (1981), Lieptai (1985), Sugrįžimai (1988), Po Žalgirio kautynių (1993). Dvi jos knygos išėjo iš spaudos jau po rašytojos ir mokslininkės mirties. Tai kultūros istorijos apybraižų knyga Baltijos turtas ir apybraižų knyga apie tris Mažosios Lietuvos moteris, kuri taip ir pavadinta Mažosios Lietuvos moterys (1996).
B.Baltrušaitytė-Masionienė pragyveno palyginti trumpą gyvenimą: nepilnus penkiasdešimt šešerius metus ir paliko šį pasaulį 1996 m. rugpjūčio 2 d.
Alfonsas ZUBRECKAS
© 2005 "XXI amžius"
|