Namai, kuriuose jaunimas mokosi gerumo, supratimo
apie žmogų
ir gyvenimą
Eržvilko vidurinei mokyklai 140 metų
Dr.Gražina KAČERAUSKIENĖ
|
Koplytstulpio autorius
Alvydas Balčaitis, mokytoja
Ona Puišienė (dešinėje)
ir O.Preilauskaitės sesuo
Agnietė Butvilienė (kairėje)
|
|
Koplytstulpis
Onutei Preilauskaitei
|
Iš mokyklos istorijos. Caro valdžai uždraudus lietuviškas
mokyklas, 1865 metais Eržvilke įsteigta triklasė rusiška pradžios
mokykla. 1895-aisiais joje buvo penki skyriai. Apylinkėse veikė
daraktorių mokyklėlės. Atkūrus nepriklausomybę, 1922 metais valsčiaus
taryba įsteigė keturklasę progimnaziją. Joje mokėsi apie 70, o pradžios
apie 100 mokinių. Tačiau 1935-aisiais progimnazija, motyvuojant
nepakankamu mokinių skaičiumi, buvo uždaryta. Pradžios mokykla buvo
išplėsta iki šešių skyrių. 1940 metais įsteigta septynmetė mokykla.
Vokiečių okupacijos metais atkurta progimnazija, 1944-aisiais
gimnazija, kuri vėliau, kaip ir visos Lietuvos gimnazijos, pavadinta
vidurine mokykla. Joje mokėsi per 400 mokinių, pirmasis gimnazijos
direktorius A.Giedraitis. Ilgai ir garbingai mokykloje dirbo mokytojai:
Rozalija Spingienė, Stefanija Kazragienė, Elena Striaukienė, Stanislava
Greičienė, Algimantas Striaukas (Bandonijos ansamblio įkūrėjas),
net 22 metus mokyklai vadovavo Antanas Berulis.
Senasis mūrinis Eržvilko mokyklos pastatas iškilo 1939 metais, pirmasis priestatas 1964-aisiais (ruošiantis 100-mečio jubiliejui), o antrasis su bendrabučiu, valgykla ir sporto sale 1979 metais. Mokyklos pastato renovacija atlikta 2001 metais.
2005 metais Eržvilko vidurinėje mokykloje mokosi 312, Rutkiškių ir Kartupių skyriuose po dešimt mokinių. Mokykloje yra septyniolika klasių komplektų, o skyriuose keturi. Mokykloje ir skyriuose dirba 41 mokytojas. Jų amžiaus vidurkis 44 metai. Mokykla išleido 59 abiturientų laidas, 1524 abiturientus.
Jubiliejaus paminėjimas bažnyčioje. Šią vasarą per
radiją daugelis girdėjo skelbimą:Eržvilko vidurinei mokyklai
140 metų. Kviečiame.... Kvietimas buvo išgirstas. Saulėtą rugsėjo
17 dienos šeštadienį į Eržvilko miestelio aikštę, kur susibėga keliai
iš Jurbarko, Tauragės, Skaudvilės, Raseinių, suvažiavo šimtai žmonių.
Iškilmės prasidėjo senoje, menančioje 1706 metų karą su švedais,
medinėje bažnytėlėje, kuri, kaip ir mokykla, stovi ant įspūdingo
Šaltuonos upės skardžio. Pilnutėlėje bažnyčioje susirinko buvusieji
abiturientai, mokytojai, svečiai. Šv.Mišias aukojo parapijos klebonas
kun.Virginijus Rutkūnas ir buvęs Eržvilko gimnazijos pirmosios laidos
(1945 m.) abiturientas kun. Izidorius Butkus. Jis pasakė prasmingą
pamokslą kalbėjo apie meilę Tėvynei, pasiaukojimą, gėrio siekimą
ir kitas dvasines vertybes, prisiminė per 140 metų mirusius mokytojus.
Kunigas pašventino Eržvilko vidurinės mokyklos herbą, kurį pagal
mokinių idėjas sukūrė mokytojai Regina ir Alvydas Balčaičiai. Herbo
viršutinėje dalyje įrašyti mokyklos įkūrimo metai ir spinduliai,
apačioje ąžuolo lapai, o centre atversta knyga, kurioje pavaizduotos
žirgo ir vilko galvos. Jos simbolizuoja Eržvilko pavadinimą. Legenda
byloja, jog lietuvių paleistas eržilas su vilko kailiu tarp kryžiuočių
sukėlė sąmyšį ir padėjo lietuviams apginti pilį. Nuo to laiko ir
piliakalnio, ir miestelio vardai Eržvilkas.
Mokyklos direktorė Birutė Genienė padėkojo visiems už bažnyčioje praleistą dvasingą valandą ir pakvietė dalyvauti kituose jubiliejaus renginiuose.
Prie atminimo lentos žuvusiems kovotojams. Po pamaldų,
džiaugsmingų pasisveikinimų, apsikabinimų visi patraukė prie aikštėje
stovinčio namo buvusios enkavėdistų ir stribų būstinės. Čia budeliai
neapsakomai žiauriai nukankindavo kovotojus už Lietuvos laisvę,
o jų išniekintus kūnus suguldydavo aikštėje. Atminimo lentą su įrašu
Šiame name 1944-1953 metais buvo kalinami ir kankinami kovotojai
už Lietuvos laisvę atidengė buvęs partizanas, politinis kalinys,
Vyčio kryžiaus ordininkas Antanas Kisielius. Patriotiškus žodžius
pasakė Lietuvos laisvės kovotojas Vladas Meškauskas. Su gilia pagarba
buvo prisiminti šiose apylinkėse kovoję Lydžio rinktinės partizanai,
buvę Eržvilko mokyklos mokytojai Antanas Giedraitis, Henrikas
Danilevičius, Petras ir Kazys Ruibiai. Eržvilko mokykloje veikė
pogrindinė organizacija. Jos nariai buvo Stasys Jarmala, Bronislava
Jarmalienė, Antanas Jankauskas, Kleopas Greičius ir kt. Jiems talkino
mokiniai Antanas ir Petras Balašaičiai, Antanas ir Vytautas Liekiai.
Kovotojų atminimas buvo pagerbtas tylos minute, sugiedota Marija,
Marija. Renginyje dalyvavo Eržvilko ir Jurbarko šauliai.
Buvo paminėtos žinomos to meto judų ir žudikų pavardės: NKVD viršininkas I.Mačialovas, pasižymėjęs ypatingu žiaurumu, milicijos viršininkas Butkevičius, stribai Toliušis, Kačiušis, Budreika ir kt. Vietinius išgamas ginklu dengė sovietinis garnizonas.
Mokyklos brangakmenis. Keliu palei Šaltuoną šventės
dalyviai nuėjo prie mokyklos. Čia buvo atidengtas ir pašventintas
koplytstulpis nužudytai šešiolikmetei gimnazistei Onutei Preilauskaitei
(1929-1945), kurios tėvų namuose rinkdavosi partizanų vadai ir jų
ryšininkai. Ąžuolo kamiene įrėžti žodžiai: Moksleivė stalinizmo
auka. Minėjimo pradžioje jautriai kalbėjo mokytoja Ona Puišienė:
Onutė simboliškai grįžo į mokyklą. Užrašas ateities kartoms skelbia,
kas iš tikrųju įvyko. Onutė simbolis visų lietuvių, kurioms tais
žiauriais laikais teko mirti arba sunkiomis sąlygomis gyventi. Sučiauptos
lūpos, ranka, prie krūtinės spaudžianti knygą, tarsi sako: mokykitės,
žinių jums reikės. Mokytoja padėkojo koplytstulpio autoriui skulptoriui
Alvydui Balčaičiui už Onutės atminimo įamžinimą. Jis pasakė: Paminkle
pavaizduotos rankos su knyga buvo vienintelis Onutės ginklas. Ji
spaudė knygą, bet neišdavė. Tai yra tarsi priesakas mums neišduoti
Tėvynės ir draugų.
Apie Onutę kalbėjo jos sesuo Agnietė Butvilienė: Onutės gyvenimas buvo trumpas, bet prasmingas. Dėl to kankinimo metu ji pasirinko mirtį, bet ne išdavystę. Lietuvos ypatingojo archyvo pažymoje parašyta, kad ją mirtinai užmušė NKVD Eržvilko skyriaus viršininkas I.Mačialovas. Šaltuonos senvagės ežerėlyje lavoną nuskandino I.Mačialovas, stribai Z.Gramaila ir Pranckaitis. Apie tai sužinojęs mokyklos direktorius B.Toliušis nepabijojo I.Mačialovą paduoti į teismą. Tauragėje buvo atlikta lavono ekspertizė. Deja, iki šiol nežinoma, kur buvo užkastas Onutės kūnas, todėl gėles tegalime padėti tik prie koplytstulpio. Buvo kalbama, kad kūnas užkastas mokyklos teritorijoje. Tačiau nėra ko paklausti visi tų įvykių liudytojai mirę. Gyvas ir neišduotas liko tik buvęs Lydžio rinktinės štabo vadas, dabar akademikas Jonas Kubilius, kuris tuo metu mokytojavo Eržvilko mokykloje. Ar iš tikrųjų Onutės kūnas buvo atvežtas ir užkastas mokyklos teritorijoje? J.Kubiliaus paklausė Onutės sesuo. Deja, susirinkusieji aiškaus atsakymo neišgirdo. Jis šiltai prisiminė tuometę mokinę Onutę: Tai buvo maloni, garbinga mergaitė. Ji yra Eržvilko mokyklos puošmena. Onutė ne tik auka, bet ir šios mokyklos brangakmenis.
Mes esame gyvi tos istorijos liudytojai jos nežinoti, nevalia, sakė Onutės bendraklasis Petras Balašaitis. Eržvilko mokykla neliko kovos už laisvę nuošalyje. Mes ja didžiuojamės.
Koplytstulpį pašventino kun. I.Butkus. Jis prisiminė kuklią ir santūrią Onutę. Netekdama kūno, ji gavo laurus. Einantiems į mokyklą linkėjo stabtelėti prie koplytstulpio ir paprašyti: Onute, užtark pas Dievą. Šaltuonos krantais nuaidėjo Lietuva, Tėvyne mūsų.
Vėl mokykloje. Pakvietus mokyklos direktorei, šventės dalyviai suėjo į mokyklą. Visus sudomino gausybė iškabintų nuotraukų ir kitų mokyklos muziejaus eksponatų. Muziejų 1962 metais įkūrė mokytojai A.Striaukas ir A.Petraitis, o nuo 1986-ųjų jam vadovauja mokytoja. O.Puišienė. Kai kurie nuskubėjo į buvusias klases. Deja, suolai nebe tie... Po trumpo lankomumo patikrinimo visi sugužėjo į salę. Čia pasitiko mokytojos A.Tamošaitienės balsas: Kur aš buvau taip ilgai ?/ Medžiai žydėjo ir vyto,/Debesys plaukė ir skendo, / Gimė vaikai, mirė tėvai, / Žole užžėlė takai./ Kur aš buvau taip ilgai? Salėje maloniai sujaudino scenos mėlyname fone skrendantys paukščiai. Daug jų iš čia išskrido. Duok Dieve, eržvilkiškiams abiturientams daug gražių ir laimingų skrydžių.
Mokyklos direktorė B.Genienė iškilmingai visus pasveikino ir pasidžiaugė, kad į Eržvilko vidurinės mokyklos 140-ies metų jubiliejinę šventę atvyko daug buvusių mokinių ir garbių svečių. Didžiuojamės, kad mokykla išaugino daug ąžuolų žymių žmonių. Tai mokslininkai, rašytojai, menininkai, ministrai, verslininkai. Jie garsina Eržvilko vardą. Visiems dėkojame už bendradarbiavimą, paramą ir geras idėjas, sakė direktorė. Jos kalbą norėčiau papildyti pavardėmis. Tai rašytojai V.Martinkus ir V.Girdzijauskas, mokslininkai (kai kurie yra buvę Eržvilko mokytojai) D.Velička, V.Kubilius, J.Kubilius, Z.Juškys, A.Vyžintas, J.Banys, E.Šapokienė, A.Stravinskas, B.Martinkus, S.Martišius, A.Balašaitis, V.Jokūbaitis, E.Girdzijauskaitė, G.Zdanavičius, D.Atkočaitytė-Vaišnienė, G.Urbutytė-Incienė, kultūros ir meno darbuotuojai J.Banaitis, D.Dirginčiūtė ir daugelis kitų įvairių profesijų dorų žmonių. Siekti kilnių įdealų ir profesinių aukštumų direktorė palinkėjo dabartinės kartos mokiniams. Jai pakvietus, visi sustoję padainavo: Laukas, kelias, pieva, kryžius / Šilo juosta mėlyna.... Šią dainą, tapusią gimnazistų himnu, eržvilkiškiai dainuoja nuo seno.
Gražius žodžius apie mokyklą pasakė Jurbarko rajono meras A.Zairys Čia jaunimas mokosi gerumo, supratimo apie gyvenimą ir žmogų. Iš čia išsineša lakias svajones, didelių darbų troškulį. Čia dirba mokytojai, kuriems rūpi šio krašto žmonių likimai. Mokykla tikrai yra visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo židinys. Mokyklą sveikino savivaldybės administracijos direktorius V.Juzėnas, Švietimo skyriaus vedėjas A.Gvildys ir jo pavaduotoja G.Pocevičienė, Eržvilko seniūnas J.Aleksiejus, Eržvilko vyr. gydytojas S.Strodomskis, Vadžgirio, Pašaltuonio, Varlaukio pagrindinių mokyklų atstovai ir kt. Jurbarko savivaldybė padėkos raštus įteikė direktorei B.Genienei, pavaduotojams V.Valučiui, N.Beinorienei, mokytojoms N.Milerienei, L.Pocienei, A.Tamošaitienei, G.Stūronienei, L.Strodomskienei, O.Puišienei, vyr. buhalterei D.Barauskienei ir valytojai P.Buitkutei.
Kalbas keitė dainos, šokiai, poezijos posmai. Jubiliejiniame koncerte pasirodė mokinių mišrus choras, berniukų vokalinis ansamblis, pradinukų ansamblis, mokytojų kvartetas (vad. G.Stūronienė), mokinių liaudies ir šiuolaikinių šokių būreliai (vad. I.Gudavičienė), pradinukai, parengę sceninę kompoziciją (vad. V.Kazakevičienė). Jubiliejinio renginio režisierė ir koncerto vedėja fizikos mokytoja Albina Tamošaitienė. Jos išmonė, išraiškingas žodis, sugebėjimas įkvėpti vaikus ir mokytojus nemaža dalimi lėmė šventės sėkmę. Šventės aprašymą norėčiau baigti Eržvilkiškių valso žodžiais (autorius A.Mačėnas): Čia, kur ąžuolas senas prie kelio / Mena Vytautą jojant kadais, / Šičia Eržvilkas, mielas miestelis/ Savo grožiu visu atsiskleis.
Pabaigos žodis. Skaitytojui gali pasirodyti, jog šiame
rašinyje per daug pavardžių. Galbūt, bet švenčiant mokyklos jubiliejų
negalima nepaminėti nors dalies garbių pedagogų, įžymių mokyklos
auklėtinių, Lietuvos laisvės kovotojų. Daugelio šiandieninių laikraščių
puslapiai mirga įvairiausių nusikaltėlių pavardėmis, jų nuotraukomis.
Kartais pagalvoji: nejaugi Lietuva tapo nusikaltėlių, bedvasių žmonių
šalimi? Bet, pabuvus tokioje jubiliejinėje šventėje, susipažinus
su atokios mokyklos veikla, su palengvėjimu širdyje galima ištarti,
jog yra ir kita, tikroji Lietuva, kur gerbiami lietuviškas žodis
ir daina, istorinė atmintis, ugdomos tautinės ir pilietinės vertybės,
kur neužmirštamas Dievas. Eržvilko mokykloje auklėjama jaunoji karta
bus pajėgi vesti šalį iš praeities liūno.
Visų atvykusiųjų ir savo vardu noriu padėkoti Eržvilko vidurinės mokyklos bendruomenei už tokią nuostabią, ilgam įsimintiną šventę ir palinkėti mokyklai kuo greičiau tapti gimnazija. Pagal savo darbo rezultatus ji to nusipelnė.
Eržvilkas, Jurbarko rajonas
© 2005 "XXI amžius"
|