| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
J.Mikuckio laiškas - prašymas J.Paleckiui Darius JUODIS
Pirmiausia susipažinkime su laiško autoriumi Juozu Mikuckiu (sovietinio saugumo dokumentuose jis daugiau žinomas kaip agentas, slapyvardžiu Tuvim). Per savo gyvenimą šis žmogus užėmė ne vieną valstybinį postą ir sugebėjo pasitarnauti ne vienos valstybės interesams. Buvęs caro armijos kariškis turėjo didelį prieškario Lietuvos Respublikos valdžios pasitikėjimą: ši jam buvo patikėjusi atsakingus valstybės tarnautojo postus. Trumpą laiką J.Mikuckas ėjo Kauno karo komendanto, Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo viršininko bei Kauno apskrities policijos vado pareigas. Taip pat jis dirbo ir Lietuvos Respublikos žvalgybos organuose. Be to, jaunystėje išryškėjo šio asmens poetiniai gabumai, jo eilėraščių rinkiniai leisti įvairiu metu (pirmasis iš jų 1910 m.). Visur J.Mikuckis sulaukdavo gerų vadovybės vertinimų, bet ilgėliau išsilaikyti tarnybos vietoje ir siekti tolimesnės karjeros jam trukdė pamėgtas audringas gyvenimo būdas, kuris ne kartą turėjo liūdnų ar net tragiškų pasekmių. Neatsakingas elgesys lėmė, kad nuo 1932 metų J.Mikuckis daugiau jau nebedirbo Lietuvos valstybės tarnyboje. Nors iki tol valdžia gana atlaidžiai žiūrėjo į jo poelgius, nepriderančius valstybės tarnautojui. Pasitraukęs iš valdiškos tarnybos ir apsigyvenęs tėviškėje, jis sulaukė ir valdžios pasikeitimo 1940 metais. Tų pačių metų pabaigoje jis buvo NKVD suimtas ir užverbuotas, o kitų metų pavasarį su vokiečių repatriantų srautu išsiųstas į Vokietiją. Apie J.Mikuckio veiklą Antrojo pasaulinio karo metais žinių neturime. Ryškesnių jo veiklos pėdsakų galima rasti 1945 metais, kai jis susisiekė su sovietų pareigūnais ir atnaujino savąją agentūrinę veiklą. Apie tai byloja ir publikuojamas laiškas iš Vakarų Vokietijos, datuotas 1947 metais. Tai buvo nebe pirmas laiškas LSSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininkui Justui Paleckiui, formaliai užėmusiam aukščiausią postą Sovietų Lietuvos valdžios struktūroje. Pirmasis yra datuotas 1946 metais (žr. L.Truska, Poetas, karininkas...Tėvynės išdavikas, Tautos atmintis, 1996, Nr. 11, p. 48-49). Jame J.Mikuckis prašo J.Paleckį padėti susisiekti su atitinkamomis LSSR struktūromis, kurioms galėtų teikti informaciją. Iš šio pareiškimo irgi aišku, kad su sovietiniu saugumu jis jau bendradarbiavo. Apie tai liudija kai kurios NKGB ataskaitos, parengtos jo teiktų duomenų pagrindu. Bet išlikę dokumentai leidžia manyti, kad su LSSR saugumo padaliniu aktyviai nebendradarbiauta iki 1947 metų. Todėl, nenustačius patikimo ryšio, galėjo atsirasti ir čia publikuojamas raštas. Jame ne tiek daug kalbama apie kontaktus su sovietine žvalgyba, o tik akcentuojamas noras grįžti į tėvynę ir atsiklausiama, ar sovietinė valdžia neturi jam didelių priekaištų (vis dėlto arešto baimė išliko). Laiško išsiuntimą galėjo padiktuoti ir tėvynės ilgesys. Tas yra beveik natūralu. Prabėgus metams apie grįžimą į gimtąją šalį jis rašė: tai žmogaus prigimties šauksmas (...) šaukė tėvų žemė, šaukė mano gimtinė. Į poeto prašymą J. Paleckis atsakė teigiamai, duodamas leidimą grįžti. Bet sovietinis saugumas turėjo savų tikslų: rūpėjo turėti vertingų agentų užsienyje. Todėl J.Mikuckis pasiliko gyventi ir dirbti užsienyje. Gyvendamas Braunšveige (anglų okupacinė Vokietijos zona), jis daugiausia rinko žinias apie Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą (VLIK). Tam pasitarnavo jo asmeniniai ryšiai su komiteto vadovais. Bet būta ir tikslių užduočių. Vienas jam iškeltų specialių tikslų buvo įsifiltruoti į generolo Povilo Plechavičiaus aplinką. 1949 metais MGB antrą kartą planavo pagrobti ir pervežti į sovietinę teritoriją nepaklusnųjį generolą. Šioje operacijoje turėjo dalyvauti ir J.Mikuckis, kuris turėjo teikti informaciją apie P.Plechavičiaus gyvenamą aplinką. MGB kruopščiai paruošta akcija nepavyko, nes buvęs Vietinės rinktinės vadas persikėlė gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas. Tais pačiais metais į užatlantę persikėlė ir J.Mikuckis. Apsigyvenęs Baltimorėje (JAV), jis prarado ryšį su MGB struktūromis. Nepadėjo atnaujinti ryšio nei išsiųstas laiškas atitinkamu adresu Vokietijoje. Todėl J.Mikuckis dar kartą ėmėsi iniciatyvos. Pažeisdamas bet kokias konspiracijos taisykles, pats nuvyko į SSRS ambasadą Vašingtone ir maždaug taip pareiškė: jei su juo nebus atstatyti ryšiai, tai jis pareikalaus vizos grįžti į Sovietų Lietuvą. 1953 metais kontaktai su juo buvo atnaujinti, nes tais pačiais metais nutrūko ryšiai su kitu agentu, slapyvardžiu Slava. Kurį laiką agentas Tuvim išliko vieninteliu slaptu KGB bendradarbiu, veikiančiu tarp JAV lietuvių išeivių. Sovietinio saugumo dokumentai pažymi, kad agento darbas neturėjo labai didelio efekto, bet tai ne jo paties kaltė. Vietinės KGB rezidentūros atstovai, mažai nutuokę apie lietuvių išeiviją ir jos specifiką, duodavo nereikšmingas užduotis, pavyzdžiui, veikti tarp vyresnės lietuvių emigrantų kartos. LSSR KGB padalinio manymu, ši žmonių grupė neturėjo didelės operatyvinės reikšmės. Išsvajotoje tėvynėje jis apsilankė 1967 metais, o po metų J.Mikuckis visam laikui grįžo į Lietuvą. Toliau publikuojamas dokumentas atspindi agento mintis, kurios susikaupė pirmaisiais pokario metais. Tai yra šaltinis, papildantis šio žmogaus biografiją ir atskleidžiantis kai kurias nežinomas detales. J.Mikuckio laiško, rašyto lietuviškai, vertimas į rusų kalbą buvo pateiktas J.Paleckiui. Deja, nepavyko rasti laiško prašymo originalo, gal jis neišliko, o gal dar jis neatrastas archyvų fonduose. Dvigubas vertimas (vėl išverstas į lietuvių kalbą) turi savų trūkumų, taigi prarandamos originalios mintys. Bet pagrindinės idėjos išlieka. Taip pat publikuojamas ir repatriacijos reikalų skyriaus prie LSSR Ministrų tarybos pareigūno raštas, kuris papildo istorinį to meto vaizdą.
J.Mikuckio 1947 m. spalio 20 d. laiškas Kopija Vertimas iš lietuvių kalbos Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui
Pil. Juozo Mikuckio, gyv. Prašymas Aš, Juozas, sūnus Antano, Mikuckis, gimiau 1891 metų, rugsėjo 20 dieną (sen. st. 7) Zauniškių kaime, Vilkijos valsčiuje, Kauno apskrityje, rašytojas poetas, paskutiniu metu išmokau knygrišystės darbo ir bitininkystės 1941 metais, kovo 25 dieną palikau savo Tėvynę. Tą dieną tiesiai iš Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo aš buvau išvežtas į Vokietiją. Kalėjime, tardymo metu, man jokio konkretaus kaltinimo nebuvo pateikta. Kokia žiauri likimo ironija. Aš vokiečių repatriantas. Nei savo kilme grafo Tiškevičiaus baudžiauninkų protėvių sūnus, nei savo įsitikinimais visada lietuvis ir toksai lietuvis, kuriam buvo artima ne vokiška ar kita Vakarų kultūra, o tiktai Rytų rusiška ir tik ji man buvo suprantama ir artima aš neužsitarnavau sau vokiečio vardo. Septyneri metai, leiskite juos pavadinti tremties metais, paliko man gilius pergyvenimus ir daug ko mane išmokė. Čia, Vokietijoje, nei didžiųjų pergalių dienomis, nei vėliau aš nesusirišau su nacių partija ar kita panašia organizacija. Dirbau mažu žmogumi fabrikuose ir, nepasiduodamas jokiems gundymams, šventai tikėjau į Jūsų pergalę, pergalę tų pulkų, kurie, galbūt, ne taip jau blizgėjo ginklu, kiek turėjo pasiaukojimu degančias širdis. Pergalė atėjo. Naciai nugalėti. 1945 metų pavasary aš sutinku Braunschweige pirmuosius Tarybinės Armijos karininkus, sueinu su jais į kontaktą ir jų vadovaujamas dirbu jau trečius metus. Šiandien norėčiau pasiduoti Tarybų Lietuvos valiai ir ten, kur Nemunas ir Dubysa, kur baudžiauninkų sūnūs patys sau laimę kala, norėčiau ir aš savo paskutines dienas atiduoti didžiam darbui, kad paskui galėčiau ramiai užgesti. Prašau Jūsų nurodymo pranešti man: 1. ar praradau aš Tarybų Lietuvos pilietybę 2. ar yra Tarybų Lietuvos teismuose prieš mane kokie nors kaltinimai ir kokie 3. ar galėsiu aš, mano žmona ir duktė, grįžę į Tarybų Lietuvą, laisvai gyventi, dirbti ir naudotis visomis laisvo piliečio teisėmis. Malonėkite priimti gilios pagarbos ženklą. (parašas) Juozas Mikuckis 1947 m. spalio 20 d. Braunschweig Kopija tikra: (Mileikienė)
Rezoliucija: Drg. Slavinui. Prašau per gen. Golubevą (?) pranešti, kad iš Lietuvos SSR vyriausybės pusės kliūčių pil. Mikuckio ir jo šeimos grįžimui neturim. Pilietybės priėmimas gali būti įformintas po sugrįžimo. LSSR Aukščiausios Tarybos prezidiumo pirmininkas J.Paleckis (parašas) Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA), f. R 754, ap. 4, b. 1534, l. 256. Kopija. Mašinraštis. Versta iš rusų kalbos.
Repatriacijos reikalų skyriaus prie LSSR Ministrų tarybos viršininko padėjėjo A.Petronio 1948 sausio 27 d. raštas J.Mikuckiui N 20/ 67 27. I. 48 Pil. Mikuckiui Juozui LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininko drg. Paleckio nurodymu pranešame, kad Tamsta su šeima galite grįžti ir laisvai apsigyventi Tarybų Lietuvoje. Jūsų pilietybės klausimas bus išspręstas Jums sugrįžus. Repatriacijos reikalų skyriaus prie LTSR Ministrų tarybos v-ko padėjėjas (A.Petronis) LCVA, f. R 754, ap. 4, b. 1534, l. 256. Kopija. Mašinraštis.
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |