|
Ne ekstremistai kalti
Rusijos prezidentas V.Putinas, gynybos ministras S.Ivanovas, jau nekalbant apie generalinio štabo ir VRM bei FSB generolus, nepaliauja juokinti ir stebinti pasaulio skelbdami apie baisų teroristą Nr. 1, dargi pavojingesnį už Osamą bin Ladeną, čečėnų karo vadą Šamilį Basajevą. Kalbant apie O. bin Ladeną, tai netgi kyla abejonių, ar iš viso tokio esama, o Š.Basajevas dalija interviu nežinia kokiais keliais pas jį pakliūvantiems laikraščių ir televizijų žurnalistams. Taigi toks galingas yra Rusijos priešas, tarsi koks Napoleonas ar Hitleris.
Ir po įvykių Kabardos Balkarijos sostinėje Nalčike iškart imta šaukti, jog tai Š.Basajevo darbas, o VRM viceministras Aleksandras Čekalinas apie tai raportavo pačiam V.Putinui. Tiesa, netrukus pats gynybos ministras S.Ivanovas, suvokęs, kad jo generolai perlenkė lazdą, patvirtino Š.Basajevo žodžius, jog operaciją Nalčike surengė patys Kabardos Balkarijos modžahedai. Pasak S.Ivanovo, visi tie teroristai yra paties Nalčiko gyventojai, niekas jiems neatvežė nei ginklų, nei sprogmenų, nei niekas neatvyko ten iš Čečėnijos.
Apskritai pranešimai iš Rusijos valdomo Šiaurės Kaukazo primena pranešimus iš fronto. Jie plūsta ne tik iš Čečėnijos, bet ir iš Dagestano, Ingušijos. Pastaruoju metu tokios žinios ėmė plaukti iš Kabardos Balkarijos, kuri buvo laikoma ramiausia ir nuolankiausia Maskvai respublika. Dėl ginkluotų išpuolių Maskva dabar kaltina Kaukazo islamo radikalus, vadinamus vahabitais, susibūrusius į vadinamuosius džamatus. Džamatai tai musulmoniškos grupės, kuriose studijuojamas islamas. Ir ne tik. Šiuose džamatuose, kurių nariai yra daugiausia jauni žmonės, mokoma ir karinio parengimo. Kabardoje Balkarijoje veikia džamatas Jarmuk, Dagestane džamatas Šariat. Panašus džamatas yra Ingušijoje, kuris kartu su čečėnų kovotojais per vieną naktį kontroliavo visą Ingušiją. Džamatai taip pat veikia Karačiajų ir čerkesų respublikoje, netgi ramioje Totorijoje. Todėl teisus čečėnų laisvės kovotojų vadas Š.Basajevas, po įvykių Nalčike pareiškęs, jog sparčiai artėja visuotinio Kaukazo sukilimo prieš Rusijos imperiją metas. Kad ir kaip būtų keista, bet tą visuotinį sukilimą kursto pati Rusija, statydama į valdžią Kaukazo respublikose savo marionetes, pirmiausia atskirų klanų, dažniausiai susijusių su kriminaliniu pasauliu, atstovus. Šie naujieji feodalai nesiskaito su niekuo ir garsėja savo nepaprastu žiaurumu. Pavyzdžiui, Čečėnija atiduota Kadyrovų klanui, kuriam dabar vadovauja čečėnų kovotojų nukauto buvusio prezidento A.Kadyrovo sūnus, paskirtas vicepremjeru, Ramzanas Kadyrovas. Jis turi savo iš didžiausių galvažudžių suformuotą kariuomenę, tiksliau, plėšikų gaują, kuri plėšia ir žudo ne tik Čečėnijos gyventojus, bet ir įsiveržia į Dagestaną, grobia žmones, o vėliau reikalauja išpirkos iš pagrobtųjų giminių. Panašus feodalas paskirtas ir Ingušijoje vietoje buvusio protingo ir savarankiško prezidento Ruslano Auševo, kuris dar B.Jelcino valdymo laikais tarpininkavo Čečėnijos ir Rusijos taikos derybose. Matyt, už tai Maskva vietoj R.Auševo Ingušijos prezidentu pastatė KGB (FSB) generolą Muratą Ziazikovą. Dauguma šių regionų gyventojų jau nebegali taikstytis su šiais statytiniais, kurie begėdiškai vagia, į valdžią sodina tiktai savo giminaičius ir banditų gaujų vadeivas.
Įvykius Nalčike irgi sukėlė vieno klano įsigalėjimas. Buvusį prezidentą kabardiną Valerijų Kokovą pakeitė kitas kabardinas, labai neaiškus verslininkas, Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Arsenas Kanokovas. Apie pastarąjį daug rašė Rusijos spauda, pažymėdama, jog paskui A.Kanokovą driekiasi ilgas nusikaltimų šleifas: pinigų plovimo, nelegalaus alkoholio gamybos, turto prievartavimo ir panašaus verslo. Įtraukdama į valdžią kabardinų klanus Maskva faktiškai sukėlė ginkluotus neramumus Nalčike. Juk vis didėjantys prieštaravimai tarp kabardinų ir balkarų žinomi seniai. Todėl Kabardos Balkarijoje neatsitiktinai ir atsirado dabar jau visame Kaukaze ir Rusijoje žinomas džamatas Jarmuk. Šios bendrijos nariai vien balkarai, kurie pagrįstai jaučiasi nuskriausti Maskvos statytinių kabardinų valdžios. Dabar Jarmuk aktyvistai kartu su čečėnų kovotojais pradėjo ginkluotus išpuolius prieš vietinių ir Rusijos jėgos struktūrų objektus. Kaip atsaką į juos, rusų specialiosios tarnybos kiekvieną dieną vykdo vadinamuosius valymus, įsiverždamos į butus ir namus, kuriuos gyvena Jarmuk vahabitai. Tačiau tie valymai (začistki) vis dažniau susilaukia įnirtingo pasipriešinimo. Kaip teigia Maskvos dienraščio Komsomolskaja pravda žurnalistas Dmitrijus Stešinas, gerai žinantis padėtį Kaukazo respublikose, ekstremistai gyvi nepasiduoda ir kaunasi iki paskutiniojo kraujo lašo per tas vadinamąsias valymo operacijas. Pasak D.Stešino, sprendžiant iš visko, jie žino: tikrasis karas jų laukia jau netolimoje ateityje.
Esant tokiai situacijai, netgi Rusijos prezidento V.Putino įgaliotinis Pietų (Kaukazo) federalinėje apygardoje Dmitrijus Kozakas pabrėžė, kad Šiaurės Kaukazo respublikų valdžia visiškai nutolo ir nusišalino nuo visuomenės, tapo uždara kasta ir vadovaujasi tiktai savo interesais. Todėl masinė valdančiųjų klanų korupcija, skurdas ir visiška anarchija tiesiog stumia tų respublikų jaunimą į sukilėlių gretas, kuriuos Rusija vadina banditais, vahabitais, islamo ekstremistais ir panašiais vardais. Pačios Rusijos politologai jau ne kartą įspėjo Kremlių ir V.Putiną, jog vykdomos represijos Kaukazo respublikose kartu su vietiniais valdančiųjų klanais neišvengiamai sukels tikrą karą, apie kurį ir kalba nesugaunamasis Š.Basajevas.
Petras KATINAS
© 2005 "XXI amžius"
|