Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtas kraštas
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Kryžkelės
Lietuva
Parodos
Pasaulis
Skliautai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Rinkimai klastočių fone

Petras KATINAS

Opozicinio bloko „Azadli“ („Laisvė“) atstovas Alis Kerimlis sakė nė kiek neabejojantis, jog rinkimų rezultatai bus suklastoti EPA-ELTA nuotrauka

Su nepaprastu dideliu susidomėjimu buvo laukiama praėjusį sekmadienį įvykusių Azerbaidžano mili medžliso (parlamento) rinkimų. Jais labai domėjosi ne tik Maskvoje, bet ir Vašingtone bei Briuselyje. Neatsitiktinai rinkimų Azerbaidžane stebėti buvo pasiųsta apie pusantro tūkstančio stebėtojų iš įvairių šalių. Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos atstovai prieš rinkimus ne kartą reiškė savo susirūpinimą, jog yra realus pavojus, kad dabartinė vyriausybė su prezidentu Ilchamu Alijevu priešakyje suklastos rinkimus savo naudai. Tuo labiau kad prieš pat rinkimus saugumo pajėgos ir policija įsiveržė į kelių opozicijos partijų rinkimų štabus ir areštavo keletą šių partijų aktyvistų. Netgi tarptautinį atgarsį įgavo skandalas dėl vieno iš opozicijos lyderių, buvusio Azerbaidžano parlamento pirmininko, dabar JAV gyvenančio Rasulo Gulijevo. Jis, nepaisydamas I.Alijevo grūmojimų, jog bus bemat areštuotas, jeigu išdrįs pasirodyti tėvynėje, likus savaitei iki rinkimų vis dėlto išskrido išnuomuotu lėktuvu į Baku. Bet lėktuvui nebuvo leista nutūpti Baku oro uoste, todėl jis nusileido Ukrainai priklausančiame Simferopolyje. Sužinojęs apie tai, Azerbaidžano prezidentas I.Alijevas pareikalavo iš Ukrainos valdžios nedelsiant išduoti R.Gulijevą kaip kriminalinį nusikaltėlį. Mat buvęs Azerbaidžano parlamento pirmininkas kaltinamas pagrobęs iš valstybės 117 milijonų dolerių. Tačiau ir JAV, ir kitos Vakarų valstybės R.Gulijevą laiko politiniu pabėgėliu ir atmeta Baku reikalavimus jį išduoti. Taip pasielgė ir Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka. Kaip praneša užsienio ir Ukrainos informacinės agentūros, I.Alijevas, paskambinęs V.Juščenkai telefonu, „visai nediplomatiškais posakiais“ priekaištavo Ukrainos prezidentui ir pabrėžė, jog bendrai NVS priklausančios valstybės vadovui taip elgtis nedera. Savo ruožtu artimi Ukrainos prezidentui V.Juščenkai asmenys ir laikraščiai teigia, jog apie R.Gulijevo išdavimą negalėjo būti nė kalbos, nes Kijevas puikiai žino, jog I.Alijevo režimas yra autoritarinis ir su tokiais režimais yra atskira kalba. Be to, ir kreipdamasis į Vakarų valstybes, konkrečiai, JAV, reikalaudamas išduoti R.Gulijevą kaip valstybės lėšų grobstytoją, I.Alijevas nepateikia jokių jo kaltę įrodančių dokumentų. Tiesa, dėl Azerbaidžano Vašingtonas atsidūrė gana dviprasmiškoje situacijoje. JAV puikiai supranta Azerbaidžano strateginę padėtį, o ypač jo naftos svarbą. Neseniai su didelėmis iškilmėmis buvo atidarytas naftotiekis iš Baku į Turkiją apeinant Rusijos teritoriją. Todėl Vašingtono priekaištai Baku dėl spaudimo opozicijai ganėtinai švelnūs. Kita vertus, I.Alijevo režimo negalima lyginti su Uzbekistano prezidento I.Karimovo režimu, tuo labiau su Baltarusijos valdovo A.Lukašenkos. Baku valdžia veikia ne tokiais grubiais metodais. Pavyzdžiui, nekiša į kalėjimus nepriklausomų laikraščių redaktorių ir žurnalistų, kaip tai daroma Taškente ir Minske. Jie paprasčiausiai išvyksta patys, nes visi finansiniai srautai yra valdančiojo Alijevų klano rankose. O negaudami jokių finansinių injekcijų, opozicijos leidiniai neturi jokios galimybės išsilaikyti.

I.Alijevas prisiekinėjo, kad rinkimai bus kaip niekada teisingi ir jokių klastočių nebus. Tuo tarpu opozicinio bloko „Azadli“ („Laisvė“) atstovas Alis Kerimlis sakė nė kiek neabejojantis, jog rinkimų rezultatai bus suklastoti. Tačiau jis ir kiti opozicijos lyderiai pabrėžė, kad kantriai lauks oficialių rinkimų rezultatų paskelbimo ir jeigu paaiškės klastotės, tai pasinaudos konstitucinėmis teisėmis ir išves žmones į protesto demonstracijas. Tačiau ir prezidentas I.Alijevas, neseniai pagyręs Uzbekistano prezidentą I.Karimovą už žiaurų susidorojimą su protestuotojais Andižane, pareiškė, kad jokios „oranžinės“ ar kitokios spalvos revoliucijos Azerbaidžane nebus, o jeigu būtų bandymų ją sukelti, tai jie bus negailestingai užgniaužti.

Pirminiais duomenimis, Azerbaidžano parlamento rinkimus laimėjo, kaip ir buvo tikėtasi, valdančioji partija „Eni Azerbaidžan“. Skelbiama, jog ji jau užsitikrino 75 mandatus 125 vietų Azerbaidžano parlamente. Rinkėjų aktyvumas nesiekia net 50 proc. Iš aštuonių milijonų balso teisę turinčių rinkėjų prie balsadėžių atėjo mažiau nei pusė. Neslepiama, kad balsuoti neatėjo tie, kurie visiškai nusivylę bet kokia valdžia. Netgi oficialioji valdžia pripažįsta, kad pusė Azerbaidžano gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. Ir tai daug naftos turinčioje šalyje! Taip yra todėl, kad Alijevų šeima valdo visą naftos ūkį. Kaip ir naftotiekį, nutiestą iš Baku į Turkiją. O tai dideli pinigai, nes netrukus šiuo naftotiekiu tekės po milijoną barelių naftos kasdien.

Vos paskelbus pirminius balsavimo rezultatus, opozicijos lyderiai pareiškė, kad „skaidriausi“ Azerbaidžano istorijoje rinkimai, kaip skelbė prezidentas I.Alijevas, buvo suklastoti. Opozicinio „Azadli“ bloko rinkimų štabo vadovas Panachas Guseinovas sakė, jog opozicija nepripažins šių rinkimų teisingumo, nes opozicijos stebėtojai užregistravo per 6000 rinkimų teisės pažeidimų.

Negana to, jau, vos atidarius balsavimo apylinkes, iš Azerbaidžano buvo išsiųsta šešiolika stebėtojų iš Ukrainos. Jie paskelbti „nepageidaujamais asmenimis“. Tarp išsiųstųjų dar šeštadienį vakare sulaikyti Tarptautinio demokratijos instituto direktorius Serhijus Taranas ir partijos „Metas“ tarybos narys Jevgenijus Zolotariovas. Provyriausybinė žiniasklaida jau skelbia, kad „oranžiniai“ emisarai iš Kijevo konsultuoja opozicines partijas, kaip, nepripažinus rinkimų rezultatų teisėtais, Kijevo pavyzdžiu Baku pradėti „oranžinę“ revoliuciją.

© 2005 "XXI amžius"