Atnaujintas 2006 gegužės 24 d.
Nr.39
(1439)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Laisvės alėja žada keistis

Benjaminas ŽULYS

Nuo senų laikų Kauno Laisvės alėja buvo ir tebėra kaip viena gražiausių, įspūdingiausių gatvių ne vien Kaune, bet ir, ne vieno specialisto nuomone, visoje šalyje. Praėjusiame amžiuje, keliasdešimt metų, čia veikė dviejų krypčių transporto eismas. Žymioji alėja jungia miesto Senamiestį su Nepriklausomybės aikšte, Vytauto parku, iš jos šakojasi gatvės į lygiagrečias Kęstučio ir S.Donelaičio gatves. Vidurinę – alėjos – gatvę puošia kuplios liepos – vienas išskirtinių jos elementų. Dar – fontanas, išvaizdūs šviestuvai, abipus išsirikiavusios senos ir naujesnės parduotuvės, kavinės, kavinukės, daug prieškariu ir dar anksčiau statytų namų. Visko neišvardysi, nes tų išskirtinių bruožų Laisvės alėja turi daug.

Beveik prieš ketvirtį amžiaus ši gatvė buvo iš esmės rekonstruota, joje panaikintas transporto eismas ir paversta vien pėsčiųjų zona. Ji nuolat puošiama gėlėmis. Neatsitiktinai Laisvės alėjoje vyksta įvairios mugės, parodos, miesto dienų, kitokie paminėjimai, kurių metu skamba dainos, žygiuoja orkestrantai su savo muzika. Čia daug turistų. Tai vis šios gatvės naudai.

Bet gyvenimas ir toliau kelia savo reikalavimus. Reprezentacinei Laisvės alėjai reikia dar didesnio dėmesio, nes tik iš šalies atrodo, kad čia viskas gražu, nepeiktina. Kauno miesto savivaldybėje susirinkę kai kurie miesto vadovai, architektai, kiti specialistai aptarė, kaip Laisvės alėją padaryti dar įspūdingesnę, išraiškingesnę ir naudingesnę mūsų visuomenei, svečiams. Pokalbyje dalyvavo miesto meras Arvydas Garbaravičius, profesorius Algimantas Miškinis, Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Balčytis, architektai Gražina Janulytė, Audrys Karalius, kiti architektūros, energetikos, urbanistikos žinovai.

Susitikime prisiminta, kad beveik prieš metus buvo surengtas tarptautinis idėjinis Laisvės alėjos rekonstrukcijos konkursas, dar anksčiau sudaryta darbo grupė pagrindinės miesto gatvės pertvarkymui parengti. Bet, kaip pripažino meras, jos atnaujinimo programos dar nėra, todėl formuojama nauja darbo grupė, į kurią įeis miesto valdininkai, savo srities specialistai. Tiesa, pasigirdo balsų, kad pagrindinį žodį turėtų tarti ne valdžios pareigūnai, o kaip tik specialistai, nes profesionalų trūko ankstesnėje darbo grupėje, ji dirbo neefektyviai. Jau nuo praeito rudens visuomeniniais pagrindais veikia Kauno architektūros urbanistinė ekspertų taryba, tačiau jai vis dar nepripažintas nepriklausomumo statusas, jai reikėtų suteikti viešosios įmonės pavadinimą, jos nariams už darbą mokėti atlyginimą.

Jau dabar aišku, kad Laisvės alėjos pertvarkymo organizatorių bei vykdytojų laukia nemažai darbo. Paaiškėjo, kad, norint čia atlikti kokius nors esminius pertvarkymus, reikia, jog šioji gatvė, kaip atskiras objektas, su visais statiniais, įrenginiais būtų teisiškai užregistruoti, žemė perduota savivaldybės žinion. Tiesa, po kelių mėnesių susirašinėjimo Nacionalinio registrų centro Kauno skyrius priėmė dokumentus įregistruoti Laisvės alėjos statinius bei įrenginius. Ledai šia linkme pajudėjo. Būtinai reikia rekonstrukcijos specialiojo ir detaliojo plano. Bet, anot architekto G.Balčyčio, labai svarbu pati koncepcija, o nuo jos pereiti prie planų ir jų įgyvendinimo. Architektas A.Karalius atkreipė dėmesį, kad dera susumuoti ir įvertinti Laisvės alėjos rekonstrukcijos konkurse pasiūlytas idėjas. Prof. A.Miškinis irgi pastebėjo, jog nėra darbo grupės, kuri dabar naikinama, veiklos, kad ir kokia ji būtų, viešos ataskaitos.

Be to, reikia atlikti požeminių komunikacijų, inžinerinių tinklų ekspertizę, nustatyti, kiek jos tinkamos naudoti ne vien artimesnėje ateityje, bet ir vėliau, kad, ištikus kokiai nors avarijai, gedimui, nereikėtų plėšti grindinio, kasti duobes ir šalinti gedimus.

Nemažai kalbėta apie dabar veikiančius šviestuvus Laisvės alėjoje. Specialistų nuomone, didžiuma jų yra susidėvėję, kai kurie – kone avarinės būklės, gali bet kada, ypač ūžtelėjus stipresniam vėjo gūsiui, nugriūti. Tad juos reikia keisti naujais. Gal gatvės rekonstrukciją pradėti kaip tik nuo šviestuvų pakeitimo – samprotavo diskusijos dalyviai. Buvo parodyti keli šviestuvų projektai, vienas jų itin savitas – šviečiantys stulpai. Bet kol kas nuo galutinių išvadų susilaikyta, nes šviestuvų negalima statyti neturint viso Laisvės alėjos apšvietimo projekto, kuris susietas su visa gatvės rekonstrukcija. Tad, atrodo, dabartiniai šviestuvai stovės dar ilgokai.

Prof. A.Miškinis atkreipė dėmesį, kad būtinai reikia nudažyti Laisvės alėjoje esančių pastatų fasadus, nes ne vienas jų yra nutriušęs, apsilupinėjęs ir gadina gatvės įvaizdį. Bet nežinia, kaip paveikti tų pastatų šeimininkus, kad šie pastatus nudažytų. Esą Vilniuje ir Šiauliuose ši problema buvo išspręsta paprastai – pastatai buvo nudažyti savivaldybių pastangomis, o vėliau jų savininkams pateiktos sąskaitos už atliktus darbus. Architektė G.Janulytė dargi pastebėjo, kad privatininkų interesai neturėtų peržengti miesto interesų, kad su privatininkų kaprizais taikstytis nėra reikalo. Tik niekas nepaaiškino, maždaug kiek tokia paslauga namų šeimininkams gali kainuoti, per kiek laiko už ją būtų galima atsiskaityti. Be to, ar be savininkų sutikimo jiems primesta mokama paslauga būtų įstatymiškai teisėta.

Kaunas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija