|
Paminklas
vysk. M.Valančiui ieško erdvės
Benjaminas ŽULYS
Jau kuris laikas Kaune, senosios Rotušės aikštėje,
šalia Kauno kunigų seminarijos aukštos sienos, akį džiugina ir sielą
malonina įžymaus lietuvio, blaivybės propaguotojo ir diegėjo, tautos
švietėjo vyskupo Motiejaus Valančiaus paminklas. Įspūdingas kūrinys
tai išeivijos lietuvio Rimvydo Sidrio geranoriška dovana miestui.
(Skulptorius Leonardas Žuklys, architektai Algimantas Sprindys
ir Leonardas Vaitys.) Paminklą jo atidengimo praeitais metais iškilmėse
palaimino Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Reikia prisiminti,
kad paminklą žymiajam lietuviui buvo ketinta pastatyti dar prieškariu,
ir ši svajonė buvo įgyvendinta neseniai.
|
|
Ko
verkia Aukštųjų Panerių pušys?
Kazimieras DOBKEVIČIUS
|
LVR kariai veteranai deda gėles
prie žuvusiųjų kapo
|
Aukštieji Paneriai gražūs pušų šilai prie pat
Vilniaus. Naciai 1944 metų gegužę, matydami savo besiartinantį krachą,
įnirtingai žudė ne tik žydų tautybės žmones, bet ir lietuvius bei
lenkus. 1944 m. gegužės 17-21 d. vokiečių kariuomenės SS daliniai
Aukštųjų Panerių šile sušaudė aštuoniasdešimt šešis Lietuvos vietinės
rinktinės (LVR) karius savanorius.
|
|
Paminėta
sinagogos sukaktis
|
Kauno choralinėje sinagogoje
iš kairės: Kauno žydų bendruomenės
pirmininkas Samoilas Kacas,
bendruomenės reikalų tvarkytojas
Mauša Bairakas, žydų bendruomenės
metraštininkas Chaimas Bergmanas
bei Izraelio ambasados Lietuvoje
antrasis sekretorius Davidas Levy
|
Nepriklausomoje Lietuvoje prieškariu Kauno žydų
bendruomenė buvo didelė (40 tūkst. žmonių). Mieste veikė dvidešimt
maldos namų ir viena choralinė sinagoga. Buvo leidžiami keliolikos
pavadinimų laikraščiai. Virte virė žydų bendruomenės kultūrinis
gyvenimas, tačiau fašistinis Hitlerio režimas, Antrasis pasaulinis
karas sujaukė visą buvusį ramų gyvenimą.
|
|