Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Fatimos Dievo Motinos nurodymai tebėra aktualūs

Mindaugas BUIKA

Dievo Motinos garbei į dangų kyla žydrų ir geltonų balionų gausybė

Jono Pauliaus II išsigelbėjimas motinišku prisilietimu

Prasmingai – šv. Mišiomis ir didžiule maldininkų eisena – gegužės 13 dieną Romoje minint kone fatališko pasikėsinimo į popiežių Joną Paulių II 25-ąsias metines, taip pat vėl buvo aptarta Fatimos Dievo Motinos mokymo istorinė reikšmė bei šių dienų aktualumas. Ta pačia proga minint antrąją Pasaulinę piligrimų dieną, Italijos bažnytinių kelionių agentūros „Opera Romana Pellegrinaggi“ pastangomis iš Fatimos šventovės Portugalijoje į Romą buvo atgabenta Švč. M.Marijos statula, kurios karūnoje yra įmontuota iš 1981 m. gegužės 13-ąją šūviais sužeisto Jono Pauliaus II išimta kulka.

Pasikalbėjimai

Marija MACIJAUSKIENĖ

Pasikalbėjimų „autoriai“ – Marija Macijauskienė ir Gediminas Pempė

Rašytojas, kompozitorius, tapytojas ar grafikas, pradėdamas įgyvendinti savo idėją, norėdamas rasti jos išraiškos būdą, pajusti ar išgirsti jos subtiliausius vidinius garsus, visad grumiasi vienas. Tarsi eilėje vienuolis medituoja. Jis – ir pieštukas, jis – ir rėžtukas, plunksna ar teptukas vienas kitą drąsina, vienas kitą skatina atsiverti. Tačiau kai įvyksta stebuklas, kai idėja apsirengia kūrėjo jam suteiktais rūbais, rašytojas, grafikas ar kitas menininkas užsidaro kaip langinės rengiantis poilsiui.

Tenai, kur visi būdavo išgirstami

Vladas VAITKEVIČIUS

Poetė Aldona Elena Puišytė skaito savo kūrybą

Per vėlyvo pavasario pražydintą Lietuvą vingiuoja ir tiesiau šauna Tarptautinio poezijos pavasario keliai. Vienu jų gegužės 20-ąją poetų būrelis, neatitraukdamas akių nuo kuplių baltų sodų, nostalgiškai primenančių aukštus pasakiškus vaikystės pusnynus, nuo pienių geltoniu nudažytų laukų, pievų ir pamiškių, trimis mašinomis skubėjo į Paberžę, tą amžinąjį atilsį tėvo Stanislovo sukurtą kampelį, kuriame užuovėją, paspirtį rasdavo, nedūlantį, sielą gydantį žodį išgirsdavo ir gyvenimo pavargėliai ar paklydėliai, ir narkotikų ar alkoholio gniuždomi tėvynainiai, ir menininkai, ir tie, kurių niekas neišklausydavo nei suprasti norėdavo.

Literatūrinės premijos laureatė

Bronius VERTELKA

Iškilmių Smilgiuose svečiai (iš kairės): Panevėžio rajono vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas, viešnios iš Vilniaus rašytojos Gintarė Adomaitytė ir Birutė Jonuškaitė, leidyklos „Gimtasis žodis“ direktorius Algis Paulauskas ir jo pavaduotojas Vytautas Stanelis

Publicistės, rašytojos, visuomenės veikėjos, vaikų globėjos, Puziniškio dvaro valdytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinės premijos laureate tapo vilnietė prozininkė Birutė Jonuškaitė. Premiją viešniai įteikė Panevėžio rajono vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas. Rašytojos B.Jonuškaitės kūrybinis talentas taip buvo įvertintas gegužės 16-ąją Smilgių seniūnijos salėje. Kartu su pripažinta plunksnos meistre buvo rašytoja Gintarė Adomaitytė, leidyklos „Gimtasis žodis“ direktorius Algis Paulauskas ir jo pavaduotojas Vytautas Stanelis. Renginį vedė G.Petkevičaitės-Bitės fondo tarybos pirmininkas Edvardas Vaičius. Smilgių bibliotekoje dirbantis vyriškis čia buvo pristatytas kaip šio krašto kultūros ministras. Knygos „Eksperimentas“, kuri jos autorei pelnė garbingą premiją, ištraukas skaitė Panevėžio J.Miltinio dramos teatro aktorė Ligita Kondrotaitė.

Ko verkia Aukštųjų Panerių pušys?

Kazimieras DOBKEVIČIUS

LVR kariai veteranai deda gėles prie žuvusiųjų kapo

Aukštieji Paneriai – gražūs pušų šilai prie pat Vilniaus. Naciai 1944 metų gegužę, matydami savo besiartinantį krachą, įnirtingai žudė ne tik žydų tautybės žmones, bet ir lietuvius bei lenkus. 1944 m. gegužės 17-21 d. vokiečių kariuomenės SS daliniai Aukštųjų Panerių šile sušaudė aštuoniasdešimt šešis Lietuvos vietinės rinktinės (LVR) karius savanorius.

Atgimusi koplyčia

Vytautas BAGDONAS

Didžiokų koplyčia išliko ir sulaukė savojo atgimimo

Jeigu nuo Molėtų į Vilniaus pusę važiuosime ne naujuoju plentu, betonkeliu Utena-Vilnius, bet pasuksime senuoju, gana vingiuotu keliu, neilgai trukus privažiuosime Giedraičius. Seną, daug įvykių mačiusį miestelį, įsikūrusį prie Kiemento ežero už 25 kilometrų nuo rajono centro Molėtų.

Palaimos vietelė

Švč. Mergelės Marijos skulptūra Burbiškio dvare

Burbiškio dvaras – Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus – draustinio dalis. Jis yra Radviliškio rajone, netoli kelio Panevėžys – Šiauliai. Dvaras, kurio savininkai buvo Baženskiai, istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVII amžiaus. Čia – peizažinio tipo parkas, užimantis 28 ha ir pasižymintis įspūdingais tvenkiniais, kuriuose yra penkiolika salų. Parke gausu skulptoriaus Kazimiero Ulianskio darbų: poeto Adomo Mickevičiaus paminklas (pastatytas 1911 m.), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas ( pastatytas 1912 m.), Švč. Mergelės Marijos skulptūra, didingi parko vartai, liūtų tiltas. Svečiai čia gali grožėtis tvarkingais takais, dvylika tiltelių, jungiančių tvenkinių salas.

Dėmesys sveikatos apsaugai mažėja

Benjaminas ŽULYS

Domisi Seimo nariai

Statistika byloja, kad šiemet Lietuvoje mirė 912 žmonių daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Mūsų šalies žmonių vidutinė gyvenimo trukmė trumpesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, žmonių iki 65-erių metų amžiaus mirtingumas pas mus irgi didesnis nei ES. Tai byloja ne vien apie sunkų pragyvenimo lygį šalyje, bet ir apie sveikatos apsaugos sistemos trūkumus, nepakankamą dėmesį ligoniams, pacientams, visiems žmonėms, ypač pensininkams. Tai viena opiausių mūsų šalies gyvenimo problemų.

Paminėta sinagogos sukaktis

Kauno choralinėje sinagogoje iš kairės: Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Samoilas Kacas, bendruomenės reikalų tvarkytojas Mauša Bairakas, žydų bendruomenės metraštininkas Chaimas Bergmanas bei Izraelio ambasados Lietuvoje antrasis sekretorius Davidas Levy

Nepriklausomoje Lietuvoje prieškariu Kauno žydų bendruomenė buvo didelė (40 tūkst. žmonių). Mieste veikė dvidešimt maldos namų ir viena choralinė sinagoga. Buvo leidžiami keliolikos pavadinimų laikraščiai. Virte virė žydų bendruomenės kultūrinis gyvenimas, tačiau fašistinis Hitlerio režimas, Antrasis pasaulinis karas sujaukė visą buvusį ramų gyvenimą.

Kaip garsinti Lietuvos vardą

Lietuvos atstovai „LT United“ Eurovizijoje

Šaunusis mūsų dainininkų sekstetas Eurovizijos konkurse su grėsmingais pašūkaliojimais, primenančiais Rytuose pamėgtą stipriažodį, traukė kupiną pasitikėjimo savo jėgomis ir garantuota sėkme dainą „We are the Winners“ (mes – nugalėtojai). Ilgai rinktasi, ką dainuoti, kaip dainuoti, ilgai repetuota, galiausiai laimėta šešta vieta. Iki penktos pritrūko balsų. Gerokai apmaudu, kad ambicingo pasigyrimo europiečiai neišgirdo. O atstovauti Lietuvai tokiame prestižiniame tarptautiniame renginyje buvo rengtasi labai nuosekliai. Konsultantai, o jų, matyt, buvo ne vienas ir ne dešimt, patarinėjo pradėti nuo svarbiausio. Parinkti tekstą ir muziką, kur nebūtų nė kvapelio lietuviško žodžio, lygiai taip pat ir tautinės melodijos.

Kariuomenės ir tautos vienybė

Prezidentas Valdas Adamkus iškilmingoje Lietuvos partizanų pagerbimo ceremonijoje

Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus dalyvavo renginiuose, skirtuose Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai. Šalies vadovas įteikė valstybinius apdovanojimus rezistencijos kovų dalyviams ir partizanų rėmėjams, Lietuvos kariuomenės karininkams ir atsargos karininkams.

Kas išperėjo „gegužiukus“?

Petras KATINAS

Pernai Sankt Peterburge pasirodė įdomi analitinė knyga „KGB pinigai prieš SSKP pinigus“. Joje pateiktos dabartinių Rusijos oligarchų, glaudžiai susijusių su KGB (dabar FSB), biografijos, jų biznio sferos, skverbimasis į Europą bei JAV, jau nekalbant apie kaimynines šalis. Knygoje minimos gerai ir mažiau žinomų Rusijos verslo ryklių pavardės, kurių daugelis žinomos ir Lietuvos teisėsaugos bei saugumo institucijoms. Bent jau turėtų būti žinomos.