Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Kaip garsinti Lietuvos vardą

Lietuvos atstovai „LT United“ Eurovizijoje

Šaunusis mūsų dainininkų sekstetas Eurovizijos konkurse su grėsmingais pašūkaliojimais, primenančiais Rytuose pamėgtą stipriažodį, traukė kupiną pasitikėjimo savo jėgomis ir garantuota sėkme dainą „We are the Winners“ (mes – nugalėtojai). Ilgai rinktasi, ką dainuoti, kaip dainuoti, ilgai repetuota, galiausiai laimėta šešta vieta. Iki penktos pritrūko balsų. Gerokai apmaudu, kad ambicingo pasigyrimo europiečiai neišgirdo. O atstovauti Lietuvai tokiame prestižiniame tarptautiniame renginyje buvo rengtasi labai nuosekliai. Konsultantai, o jų, matyt, buvo ne vienas ir ne dešimt, patarinėjo pradėti nuo svarbiausio. Parinkti tekstą ir muziką, kur nebūtų nė kvapelio lietuviško žodžio, lygiai taip pat ir tautinės melodijos.

Geležinių užkardų grėsmė sąmonėje ir realybėje neišnyko

Tarptautinė konferencija „Bendra vizija – bendrai kaimynystei“ – išskirtinės svarbos politinis įvykis Lietuvai, Baltijos ir Juodosios jūrų regiono šalims, o taip pat ir visai Europai. Atgarsiai apie šį forumą atskriejo iš visų kontinentų. Keista, nors stebėtis nereikėtų, šiam valstybių vadovų, politikų bei visuomenės veikėjų susitikimui didieji spaudos flagmanai skyrė labai nedaug dėmesio. Jau tapo įprasta aukštosios valdžios skandalams, melagystėms, demaskavimams, nusikaltimams, smurtui, seksui, reklamai užžiebti žalią šviesą. Šiame sraute paskiros žinutės apie Konferencijos darbą paprasčiausiai prašapdavo.

Dėl konstitucinės piliečių pareigos ginti valstybę

LR Prezidentui Valdui Adamkui, LR Seimo Pirmininkui Viktorui Muntianui,

LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Mykolui Brazauskui

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnį „Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga“. Jokių išimčių niekam nenumatyta. Nacionalinio saugumo strategijoje rašoma, kad „Valstybės gynyba sudaryta iš karinio saugumo ir pilietinio pasipriešinimo“. Įstatymo nuostatos byloja, kad „Lietuvos gynimas yra visuotinis ir besąlyginis“, kad ginklu gina ginkluotosios pajėgos, kad gynybai panaudojami valstybės ištekliai, o „kiekvienas pilietis ir Tauta priešinasi visais įmanomais būdais“. Šiuose nacionalinės teisės aktuose įtvirtinta Nepriklausomybės ir ginkluoto pasipriešinimo okupacijai kovų patirtis.

Tauta viską mato ir daro savo išvadas

Šiuo metu reikia skirti nemažai dėmesio politiniams procesams, vykstantiems Lietuvoje, bet kartu iškyla klausimas: kaip pristatyti šalį tarptautinei auditorijai, kol oligarchai ir populistai, susivieniję su sovietine nomenklatūra, vis dar yra valdžioje? Kita vertus, mūsų valstybė mažai tesusijusi su pasaulinės svarbos įvykiais ar procesais, todėl naivu tikėtis sugebėti išlikti nuolatinio dėmesio centre, nebent būtų dar vienas ,,paksogeitas“. Tačiau Lietuva turi galimybių įsitvirtinti pasaulyje ir būti vertinama kaip valstybė, turinti savų privalumų. Lėtai, bet užtikrintai kai kurie politikai mėgina diegti kitoniškus standartus ir padaryti atsvarą dabartiniam politiniam spektakliui, kurio dalyviai jau pasiskirstė vaidmenis.

Miežio grūdas

Rapolas iš kitų aludės lankytojų išsiskyrė tuo, kad joje lankydavosi dažniau nei kiti alaus mėgėjai ir alaus išgerdavo daugiau nei kiti. Dėl pastarosios priežasties Rapolą sugėrovai iš pradžių praminė Miežio Grūdu, o vėliau – tiesiog Miežiu. Tas vardas, žinoma, prasismelkė per aludės sienas į viešumą, todėl tikrasis jo vardas buvo pamirštas. Maža kas gyvenime nutinka, daug žmonių turi pravardes, tačiau Rapolą pravardė lemtingai paveikė: jis save iš tikrųjų pradėjo tapatinti su miežio grūdu. Rapolui rodėsi, kad kaimyno gaidys taikosi jį sulesti, alaus bravarėlio savininkas bando jį į salyklą įterpti, o kaimynė – į verdamą kruopų košę įmesti. Rapolas saugiai jautėsi tik aludėje, todėl, ir aludės darbo laikui pasibaigus, sunku jį būdavo iš ten išprašyti. Matydami Rapolo akyse nuolatinį nerimą ir baimę, susivokę geradariai sugėrovai jį nuvedė pas psichiatrą.

Euras neatskrido

Jau keletą metų Lietuvos valstybės pasiuntiniai darbavosi Briuselyje – Europos Sąjungos būstinėje: ruošė kelią Lietuvai į Europos Sąjungą. Pagaliau baigė ir Lietuvai beliko tos dienos, kada ji bus nudžiuginta ir Europos Sąjungos pinigais – euru. Juk jau gal antri metai visiems buvo skelbiama, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. visi Lietuvos gyventojai eurus galės kimšti į savo kišenes.