Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Kur pasuks Italija?

Po Italijos senatoriaus iki gyvos galvos buvusio, o dabar „persitvarkiusio“ komunisto, Deputatų rūmų pirmininko, vidaus reikalų ministro 81 metų Džiordžijaus Napolitano išrinkimo vienuoliktuoju Italijos Respublikos prezidentu, kai kuriuose Italijos laikraščiuose pasirodė ironiškų piešinių ir koliažų serijos. Pirmiausia pavaizduota, kaip virš Kvirinalo rūmų, buvusios popiežiaus vasaros rezidencijos, dabar Italijos prezidento rūmų, plevėsuoja raudona vėliava su pjautuvu ir kūju. Tas pats pjautuvas ir kūjis puošė ir kažkada jo turėtą komunistų partijos bilietą. Ir dar vienas simbolinis sutapimas. Dž.Napolitanas prezidentu išrinktas lygiai tą pačią dieną, kai pasaulis minėjo Budapešto pavasario penkiasdešimtmetį. Neatsitiktinai Italijos dienraštis „Il Giornale“, remiantis buvusį premjerą Silvijų Berluskonį, citavo dabartinio prezidento, anksčiau buvusio Italijos komunistų partijos užsienio politikos koordinatoriaus, žodžius, pasakytus prieš penkiasdešimt metų. Tada Dž.Napolitanas užsipuolė tuos partiečius, kurie atvirai pareiškė smerkiantys ir nepritariantys netrukus įvykusiai sovietų agresijai. Jis teigė: „Sovietinė intervencija Vengrijoje ne tik sustabdė imperialistų intervenciją Rytuose, bet ir apgynė SSRS interesus bei padėjo išsaugoti taiką pasaulyje“.

Skirtingi vertinimai

Petras KATINAS

Vokiečių išplatinta 1941 m. rugpjūčio 27 d. nuotrauka, kurioje vyresnysis Stalino sūnus Jakovas – vokiečių karininkų apsuptyje

Vadinamosios pergalės dienos – gegužės 9-osios – proga Rusijos spaudoje vėl buvo pasipylę gausybė staigmenų apie „didįjį tėvynės karą“. Visuose oficialiuose renginiuose net nebuvo užsiminta, jog tai buvo ne „didžiojo tėvynės karo“, o Antrojo pasaulinio karo pabaiga. Nors ir tas dar nebuvo pasibaigęs. Tik 1945 metų rugsėjį baigėsi karas su Japonija. Rusijos autorių vertinimai vienareikšmiai – be genialių sovietų karvedžių, pirmiausia Stalino ir Žukovo, pergalės gal ir nebūtų. Bet vis dar atsiranda autorių, kurie tą pergalę vertina remdamiesi tokiais garsiais rusų rašytojais frontininkais kaip Borisas Vasiljevas ir Viktoras Astafjevas, kurie jau seniai daro didžiulę įtaką visai skaitančiajai Rusijos visuomenei.