Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Dėmesys sveikatos apsaugai mažėja

Benjaminas ŽULYS

Domisi Seimo nariai

Statistika byloja, kad šiemet Lietuvoje mirė 912 žmonių daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Mūsų šalies žmonių vidutinė gyvenimo trukmė trumpesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, žmonių iki 65-erių metų amžiaus mirtingumas pas mus irgi didesnis nei ES. Tai byloja ne vien apie sunkų pragyvenimo lygį šalyje, bet ir apie sveikatos apsaugos sistemos trūkumus, nepakankamą dėmesį ligoniams, pacientams, visiems žmonėms, ypač pensininkams. Tai viena opiausių mūsų šalies gyvenimo problemų.

Apie jas buvo kalbėta kai kurių Lietuvos Seimo narių, išrinktų Kauno rinkimų apygardoje, susitikime su savo rinkėjais, kitais gyventojais. Pokalbis įvyko Kauno „Aušros“ gimnazijoje. Į jį atvyko Seimo nariai prof. Vida Čigriejienė, Rimantas Dagys, Vaidevutė Margevičienė, Kazimieras Starkevičius, kai kurių gydymo įstaigų vadovai. Susitikti su jais atėjo daugiausia garbaus amžiaus žmonės, nes jiems labiausiai rūpi medicininis aptarnavimas, medikų paslaugos, vaistų kainos, sanatoriniai kelialapiai, kiti dalykai. Tai labai svarbu ir jaunesnio amžiaus žmonėms, kurie taip pat serga, gydosi, mina slenksčius pas medikus, kantriai laukia eilėse, kol šie juos priims. Visiems reikia medikų dėmesio, pagalbos, šilumos. Renginys, pavadintas „Ar teisinga linkme eina sveikatos apsaugos reforma?“, paskatino atviram pokalbiui, kurio nevengė Seimo nariai, ypač – su jais susitikti atėjusieji piliečiai.

Seimo narė V.Čigriejienė pasakė be užuolankų, kad sveikatos apsaugos reforma Lietuvoje, o ypač kaime, „kvepia genocidu“.

Seimo Antikorupcinės komisijos narys R.Dagys pabrėžė, kad sveikatos apsaugoje labai svarbu šios sistemos skaidrumas. Bet jo, anot parlamentaro, kaip tik ir stinga. Jis prieš kurį laiką dalyvavęs kuriant sveikatos apsaugos reformos nuostatas, bet jau dabar aiškiai matyti, kad jos nuėjusios toli į šoną. R.Dagys yra gavęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenis, pagal kuriuos esą galima spręsti, kad sveikatos apsaugos sistema finansine išraiška yra viena korumpuočiausių sistemų šalyje. Pagal STT duomenis bei išvadas, tik vienas trečdalis reformai skiriamų lėšų panaudojama pagal paskirtį, o kiti du trečdaliai eina „kažkur į šalį“. Neskaidri ir kompensuojamųjų vaistų sistema, ji esanti septynių aštuonių pareigūnų rankose. („Žinau, kas jie, bet nesakysiu“,- prisipažino parlamentaras.) Esą jie patys dirba, patys kontroliuoja, o įdėmesnio žvilgsnio iš šalies nėra. Dar daugiau – net nuo Seimo narių slepiama informacija apie medicinos paslaugų kainas, tarifus. Be to, tik devyni procentai gydymo įstaigų užimamos žemės įregistruota valstybiniame Registrų centre, o 91 proc. yra sąrašuose, tačiau su ta žeme esą galima įvairiai manipuliuoti. Seimo narys pripažino, kad visiškai likviduoti nesąžiningumą sveikatos apsaugos sistemoje jau neįmanoma, bet nors tiek būtų neblogai, jei tik penktadalis reformai skirtų lėšų nueitų „nežinia kur“, o visa kita būtų panaudota pagal paskirtį.

Yra ir daugiau probleminių reiškinių. Antai KMU Klinikų vadovybė siekia stambinti savo ir šiaip jau stambią gydymo įstaigą, siekiant prie jos prijungti kitas miesto ligonines. Tai galima paaiškinti, kad kuo didesnė ligoninė, tuo daugiau lėšų jai bus skiriama. Prieš kurį laiką Seimui buvo pateikta šalies Nacionalinės sveikatos tarybos ataskaita. R.Dagio įsitikinimu, ataskaita buvusi aptaki, joje nebuvo analizuotos esminės sveikatos apsaugos problemos. Šiai ataskaitai Seimas nepritarė.

Stinga reformos strateginio plano

Nemažai pastabų ir priekaištų Seimo nariai susitikime pareiškė sveikatos apsaugos ministro Ž.Padaigos adresu. Dabar ligoninėse gyvuoja įdomi, galima drąsiai sakyti, žmonėms kenksminga tvarka, esą pagrįsta planine ekonomika. Pasirodo, ligoninėms yra nustatyta, kiek jos galinčios hospitalizuoti ligonių, ir jei tas skaičius viršijamas, ligoninės baudžiamos. Tai sukėlė į susitikimą susirinkusiųjų pasipiktinimą. Tiesa, ne viena ligoninė tokią, jei taip galima pasakyti, tvarką pažeidžia ir priima ligonius viršydama nustatytas vadinamąsias kvotas. Negi atvežtam ligoniui, jo artimiesiems pasakysi, kad ligonio priimti negali, nes tos kvotos išeikvotos. Ir ligonį priima, juo labiau kad laisvų vietų yra. Dėl tokio nesavanaudiškumo nemažai nuostolių patyrė Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė, kitos ligoninės.

V.Čigriejienė sakė, kad ministras Ž.Padaiga vis dejuojąs, kad sveikatos apsaugai skiriama mažai lėšų, nors pats turįs „užspaudęs“ pusę milijardo Ligonių kasai (ji yra Sveikatos apsaugos ministerijos sudėtyje) priklausančių litų, o neskiria sveikatos apsaugos reformai.

Seimo nariai pripažino, kad dėmesys sveikatos apsaugai mūsų šalyje mažėja, medicinos paslaugos nuo žmogaus, ypač kaime, tolsta.

Susitikimo dalyviai klausė, kodėl brangsta vaistai, kai kurie – labai ženkliai. Pavyzdžiui, anksčiau diabetikams vaistai buvo duodami nemokamai, o dabar už juos reikia primokėti. Brangsta „Sanito“ farmacijos įmonėje pagaminti vaistai. V.Čigriejienė paaiškino, esą nežinia, kur ir kokiomis sąlygomis „Sanitas“ gauna iš užsienio kai kurias vaistų sudėtines dalis, nuo to nemažai priklauso ir čia gaminamų vaistų kainos. Be to, vaistai brangsta visame pasaulyje, tad ir Lietuva – ne išimtis.

V.Čigriejienė sakė, kad vienas iš sveikatos apsaugos reformos svarbiausių kliuvinių – nėra strateginio tos reformos plano. Dažnai keičiasi sveikatos apsaugos ministrai, kiekvienas jų daro savo tvarką, nėra sveikatos politikos tęstinumo.

Paklausta, kaip pensininkui gauti nemokamą sanatorinį, gydymo kelialapį, V.Čigriejienė atsakė, kad reikia pamiršti sovietinius laikus, kai sanatorinį ar kitokį kelialapį galėjo gauti kone kiekvienas norintysis. Iš salės ne vienas sakė, kad per sveikatos apsaugą vyksta atviras pensininkų genocidas.

Seimo nariai K.Starkevičius, V.Margevičienė neslėpė, kad sunkiai serga pati sveikatos apsaugos sistema ir ją reikia gydyti. Salė replikavo, kad korumpuotus medikus, ligonines reikia bausti milijoninėmis baudomis, dar griežčiau.

Dar viena iš problemų – didelis medikų darbo krūvis. Pavyzdžiui, vienai slaugytojai šalyje vidutiniškai tenka 30 ligonių, o naktimis – 60. Tad nebelieka kada domėtis medicinos naujovėmis. Norėdama daugiau uždirbti, ne viena slaugytoja dirba prailgintą darbo dieną, kas irgi atsiliepia to darbo kokybei. Nors medikų atlyginimai buvo šiek tiek padidinti, bet ne tiek, kiek reikėtų. Todėl neatsitiktinai jauni gabūs medikai vyksta dirbti į užsienį.

Prieš kurį laiką kai kurie Seimo nariai, STT vadovybė aptarė sveikatos apsaugos reformos klausimus su prezidentu V.Adamkumi.

© 2006 „XXI amžius“