| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Atgimusi koplyčia Vytautas BAGDONAS
Jeigu nuo Molėtų į Vilniaus pusę važiuosime ne naujuoju plentu, betonkeliu Utena-Vilnius, bet pasuksime senuoju, gana vingiuotu keliu, neilgai trukus privažiuosime Giedraičius. Seną, daug įvykių mačiusį miestelį, įsikūrusį prie Kiemento ežero už 25 kilometrų nuo rajono centro Molėtų. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose jie paminėti 1338 m. lapkričio 1 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ir Livonijos ordino magistro pasirašytoje prekybos sutartyje. Nuo seno Giedraičiai priklausė įtakingai kunigaikščių Giedraičių giminei, buvo kunigaikštijos centras. Giedraičių giminėje būta nemažai nusipelniusių krašto kultūrai žmonių. Merkelis Giedraitis (apie 1536-1609) rūpinosi lietuviškų knygų leidimu, globojo M.Daukšą, išleido lietuviškai išverstą Postilę. Juozapas Arnulfas Giedraitis (1754-1988), būdamas Žemaičių vyskupas, vertė į lietuvių kalbą bažnytinius raštus, rūpinosi pasaulietinės literatūros leidimu, rėmė rašytojus. Jis taip pat įsakė kunigams rinkti statistinius duomenis iš savo parapijų, buvo pradėjęs steigti labdaros namus, ligonines. 1831 metų pavasarį vyskupas J.A.Giedraitis paskelbė raštą, raginusį remti sukilimą... Jo rūpesčiu 1809-aisiais Giedraičiuose pastatyta katalikų bažnyčia, kurioje saugomais dailės paminklais paskelbti devyni paveikslai, tarp jų ir pats vyskupo portretas. Mirus vyskupui, jo valia širdis buvo išimta, atvežta į Giedraičius ir įmūryta bažnyčios presbiterijos sienoje... Šalia bažnyčios stovi XIX a. viduryje pagal Vilniaus universiteto profesoriaus K.Gregotovičiaus projektą pastatyta įdomi varpinė. Miestelio centre galima pamatyti įspūdingą paminklą Karžygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1920 m., primenantį čia vykusias Lietuvos karių kovas su Lenkijos kariuomene. Prie Giedraičių buvo sulaikytas lenkų dalinių, vadovaujamų L.Želigovskio, užėmusių Vilnių, tolesnis veržimasis į Lietuvą. 1920 m. lapkričio 17-21 d. kovose prie Giedraičių žuvę lietuviai kariai buvo 1933 metais iškilmingai palaidoti miestelio kapinėse, jiems atminti buvo pastatytas paminklas pagal dailininko Antano Jaroševičiaus (1870-1956) projektą. Dail. A.Jaroševičius 1921-1936 metais dėstė piešimą ir darbus Giedraičių progimnazijoje, aktyviai dalyvavo Lietuvių liaudies dailės draugijos veikloje, išleido (1912 m.) pieštų kryžių albumą Lietuvos kryžiai. Minint jo gimimo 120-ąsias metines, Giedraičių vidurinei mokyklai suteiktas A.Jaroševičiaus vardas. Mokykloje įkurtame muziejuje galima plačiau susipažinti su šio dailininko gyvenimu bei kūryba. Jo kapas yra naujose miestelio kapinėse, antkapinis paminklas irgi dailės kūrinys. Tiek miestelyje, tiek Giedraičių apylinkėse yra ir daugiau lankytinų objektų. Atkūrus Nepriklausomybę, tai šen, tai ten išaugo kryžiai, koplytstulpiai, kiti paminklai partizanams, tremtiniams atminti, Giedraičių istorijos faktams prisiminti. Be abejo, visi, kurie važiuoja senuoju plentu nuo Molėtų Giedraičių link, pastebi pakelėje buvusią dvarvietę, nemažo parko ir tvenkinių likučius. Tai Kazokų sodžius, kuriame kažkada gyveno grafai Didžiokai. Jų buvusių įspūdingų dvaro rūmų seniai nebėra, likęs tik vienas kitas statinys, dar ir aukštaūgiai parko medžiai tebesaugo grafų atminimą. Kitapus dvarvietės, taigi ir kitoje pusėje kelio, ant kalnelio, stūkso vietinės reikšmės architektūros paminklas sena koplyčia Didžiokų šeimos mauzoliejus. Ne kartą kovų ir pokarių metais koplyčia-mauzoliejus buvo išniekinti. Sovietmečiu šiame statinyje savo dirbtuves buvo įsirengęs skulptorius Aloyzas Smilingis, šičia akmenis tašė, kūrė ir Dailės akademijos studentai. Didžiokų koplyčios aplinka buvo papuošta akmeninėmis skulptūromis, skulptorius kartu su studentais iškirto krūmokšnius, išmėžė iš koplyčios šiukšles. Taip ši vieta tapo jauki, patraukli, ir architektūros paminklas buvo išsaugotas nuo piktavalių niokojimo. Vis dėlto skulptoriaus A.Smilingio veikla tuometiniams rajkomų ir partkomų veikėjams nepatiko ir visokiais būdais buvo stengiamasi koplyčią atimti, kūrybines dirbtuves panaikinti, skulptorius ne kartą buvo persekiojamas, daromas liaudies priešu. Ne kartą, progai pasitaikius, bandyta koplyčią sugriauti, sunaikinti. Apie vieną tokį atvejį neseniai Utenos apskrities laikraštyje Utenis papasakojo molėtiškis žurnalistas Algirdas Meilus. Apie 1950-1952 metus besikuriantis Molėtų rajono vartotojų kooperatyvas prie Vilniaus ir Inturkės gatvių sankryžos pastatė pirmąjį prekybos centrą, kuriame prekybininkai įsteigė ir savo kontorą. Statant šį pastatą, pritrūko statybinių medžiagų, ypač skardos. Kai kooperatyvo vadovai šį klausimą aptarė rajkome, partijos sekretorius, ilgai nesvarstęs, pasiūlė nuvažiuoti prie Didžiokų koplyčios ir ją nugriauti. Štai ir bus plytų, medienos, skardos! Vartotojų kooperatyvo pirmininkas Kazys Rakauskas pakvietė darbininkus, vairuotoją Kazį Maciulevičių ir visi sunkvežimiu nuvažiavo prie koplyčios. Pirmininkas savo pavaldiniui K.Maciulevičiui liepė lipti ant aukšto koplyčios stogo, nuimti kryžių ir plėšti skardą. Tačiau šis atsisakė, motyvuodamas, kad yra vairuotojas, o ne statybininkas. Nesutiko plėšti koplyčios stogo, nuimti kryžiaus ir kiti atvažiavusieji. Darbininkai susėdo į sunkvežimį ir K.Maciulevičiui liepė vežti į Molėtus. Nieko kito nebeliko ir kooperatyvo pirmininkui K.Rakauskas irgi atsisėdo šalia vairuotojo ir grįžo namo. Statybinių medžiagų buvo gauta kitur, o koplyčia palikta ramybėje. Vėliau ir kooperatyvo pirmininkas, ir kiti molėtiškiai džiaugėsi, kad neprikišo nagų, neišniekino, nenugriovė koplyčios... Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Didžiokų koplyčia įgijo teisėtą šeimininką. Pagal paveldėjimo teisę pastatą atgavo Seimo nario Kazio Bobelio žmona Dalia Bobelienė. Tačiau ji, įgijusi teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nepanoro koplyčios naudoti komerciniams tikslams, parduoti ar išnuomoti vertelgoms arba laikyti statinį tuščią. D.Bobelienė geraširdiškai skyrė koplyčią molėtiškių kultūros reikmėms. Čia organizuojamos fotografų, tautodailininkų ir profesionalių menininkų darbų parodos, literatų kūrybos vakarai bei kiti kultūriniai renginiai. Taip geros valios žmonių unikalus kultūros paveldo objektas buvo išaugotas ir dabar tarnauja molėtiškių poreikiams, sulaukė savo atgimimo... Giedraičių seniūnija, Molėtų rajonas Autoriaus nuotrauka
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |