|
Kas išperėjo gegužiukus?
Petras KATINAS
Pernai Sankt Peterburge pasirodė įdomi analitinė knyga KGB pinigai prieš SSKP pinigus. Joje pateiktos dabartinių Rusijos oligarchų, glaudžiai susijusių su KGB (dabar FSB), biografijos, jų biznio sferos, skverbimasis į Europą bei JAV, jau nekalbant apie kaimynines šalis. Knygoje minimos gerai ir mažiau žinomų Rusijos verslo ryklių pavardės, kurių daugelis žinomos ir Lietuvos teisėsaugos bei saugumo institucijoms. Bent jau turėtų būti žinomos.
Neseniai Rusijos spaudoje pasirodė kažkokio Romano Goriunovo straipsnis apie tai, kad Rusijos konsorciumas Alfa group, į kurį įeina ir į Mažeikių naftą pretenduojanti naftos kompanija TNK-BP, siekia paimti iš Jukos šią įmonę. Straipsnyje daromos išvados, jog vargu ar atsitiktinai, tačiau vos prasidėjus batalijoms dėl Mažeikių naftos, Lietuvoje vienas po kito ėmė kilti politiniai skandalai, kurie labai panašūs į politinės krizės kėlimą. Tai ir Rusijos saugumo atskleisti kai kurių aukštų mūsų pareigūnų telefoninių pokalbių įrašai. Neatsitiktinai VSD vadovas A.Pocius pareiškė, kad tai buvo specialiai organizuota provokacija siekiant diskredituoti Lietuvos valstybę. Kam reikėjo organizuoti šitą skandalą, matyt, aišku ne tik A.Pociui. Seimo pirmininko A.Paulausko ir užsienio ministro A.Valionio išvijimas irgi daug ką pasakantys faktai. Pagaliau į visišką chaosą pavirto Seimo komitetų ir komisijų postų perskirstymas. O A.Brazausko ministrų kabinetas faktiškai pripažino savo bejėgiškumą dėl visiškos energetinės priklausomybės nuo Rusijos, nesugebant pristabdyti didžiulės emigracijos bangos, pagaliau nesugebėjimo spręsti Lietuvos įėjimą į euro zoną. Daugelis ekspertų pažymi, jog vis auganti politinė įtampa Lietuvoje organizuojama užsienio specialiųjų tarnybų arba tokių Rusijos korporacijų kaip minėta Alfa group, Gazprom ar Lukoil. Visos jos glaudžiai susijusios su Maskvos Lubianka. Juk niekas nepatikės, kad Vakarų žvalgybos būtų suinteresuotos destabilizuoti padėtį Lietuvoje.
Dabar Generalinė prokuratūra ir VSD, atlikę kratą Darbo partijos būstinėje ir su darbiečiais susijusios bendrovės Suskystintos dujos direktoriaus R.Ruškulio namuose ir darbovietėje, ėmė aiškinti, jog tas Ruškulis yra V.Uspaskicho patikėtinis renkant pinigus, t.y. duoklę iš įvairių firmų bei bendrovių, kurioms buvo skiriama ES parama. Teigiama, jog verslininkai turėjo mokėti nuo 10 iki 20 proc. nuo gaunamos ES paramos. Tai yra įnešė šiuos pinigus į darbiečių kasą, kriminaliniu žargonu vadinamą obščiaką. Bet kur buvo prokurorai ir saugumiečiai anksčiau? Juk dar pernai žiniasklaidoje mirgėjo R.Ruškulio pavardė, o vienas iš darbiečių ideologų advokatas V.Jaruševičius atvirai pareiškė, kad ne kas kitas, o pats V.Uspaskichas savo darbiečių tarybos posėdyje ragino kurti įmones, kurios rengtų projektus ES pinigams gauti. Ir, pasak V.Jaruševičiaus, netgi pristatė R.Ruškulį kaip asmenį, koordinuojantį šį projektą. Aišku, tą projektą sugalvojo ne V.Uspaskichas. Rusijoje tokia praktika įsigalėjusi jau seniai. Dar nuo tų laikų, kai ėmė byrėti Sovietų Sąjunga. Ir toks reikiamų asmenų ar grupių finansavimo projektas buvo sugalvotas KGB struktūrų.
Taigi sugrįžkime į dar ankstesnius laikus. Gal jau kas pamiršo teismų maratoną dėl Krekenavos agrofirmos, kuri bene penkerius metus bylinėjosi su Ūkio banku. Tai yra Ūkio bankas su šios firmos savininkais V.Uspaskichu ir Panevėžio rajono meru padarytu kitu agrofirmos savininku, dabartiniu Seimo vicepirmininku A.Pekeliūnu. Priminsime: 1998 metais Vilniaus apygardos teismas priteisė Ūkio bankui iš Krekenavos agrofirmos šešis milijonus litų. Kitais metais Aukščiausiasis Teismas šį sprendimą patvirtino. Tačiau kai tik abu bičiuliai V.Uspaskichas su A.Pekeliūnu atėjo valdžion, 2003 metais Panevėžio apygardos teismas šią bylą atnaujino ir priėmė visiškai priešingą sprendimą, o tas pats Aukščiausiasis Teismas tą V.Uspaskichui labai palankių sprendimų patvirtino! Argi po to dar kam nors gali būti neaišku, kam tarnauja Lietuvos teisminės institucijos?! Beje, V.Uspaskichas buvo sumanęs ir Panevėžį paversti antraisiais Kėdainiais, t.y. išplėsti savo dvaro valdas, pasodindamas į Panevėžio rajono mero kėdę A.Pekeliūną. Už tai Krekenavos agrofirma ir paknopstomis sukurta dukterinė įmonė Krekenavos mėsa gavo SAPARD milijonus. O visos kitos su V.Uspaskichu susijusios firmos, kaip Kėdainių konservų fabrikas, Kėdainių grūdai, Kėdainių daržovės ir kitos, gavo daugiau kaip 31 milijoną SAPARD pinigų. Kyla klausimas: negi to nežinojo Generalinė prokuratūra ir VSD? Puikiausiai žinojo. Tačiau drebėjo dėl savo kailio, nes V.Uspaskichas jau rengėsi tapti visos Lietuvos šeimininku. Kodėl gi Maskvos Lubianka pasirinko vos devynias klases ir suvirintojų mokyklą baigusį V.Uspaskichą, o ne kokį nors lietuvį A.Pekeliūną? Visų pirma todėl, ką dar 2004 metų pavasarį teigė ir tuometinis Seimo pirmininkas A.Paulauskas, kad V.Uspaskichas gana talentingas žmogus. Tiesa, pripažino nežinąs, kurie talentai ryškesni suvirintojo, verslininko, politiko ar artisto. Daugelis mano, kad tik A.Paulauskas savo socialliberalų lizde ir išperėjo šį besotį gegužiuką. Deja, tai nevisiškai tiesa. Tą gegužiuką puoselėjo ir brazauskininkai. Be patyrusių nomenklatūrininkų pagalbos ir pastangų išsišokėlis rusų oligarchas Ekonomikos komiteto pirmininko, vėliau ministro kėdę būtų matęs kaip savo ausis. Pakanka priminti, kiek kartų Seime buvo svarstytas V.Uspaskicho elgesys dėl privačių bei viešųjų interesų konflikto. Juk tada Seime darbiečių dar nebuvo. Taigi išėjo šnipštas. Socialdemokratai mūru stojo už V.Uspaskichą, o iškėlusius šį klausimą pavadino neišmanėliais ir diletantais. Tada žurnalistė Danutė Jakubonienė, kai paaiškėjo, kam atiteko SAPARD milijonai, savo straipsnyje žurnale Ekstra (2004, Nr. 8) Ar tapsime V.Uspaskicho tėvonija? rašė: Čia buvo tik SAPARD milijonai, vadinkime pratybos, o juk į Lietuvą ateina ES struktūrinių fondų milijardai. Kėdainių tėvonijoje tvarka įvesta, lieka modelį perkelti į visą Lietuvą. Tada šeimininkui niekas netrukdys tvarkytis. O tikslui pasiekti visos priemones tinka.
Matyt, kai kam iš aukštai sėdinčių, gal ir pačiam A.Brazauskui, nusibodo nešioti V.Uspaskicho ir jo tikrųjų šeimininkų uždėtus pavalkus ir bandoma besotį gegužiuką išmesti iš lizdo. Jeigu Lubianka leis, žinoma. Bet ir išmetus kai kurių liaupsintojų asmenybe vadinamą V.Uspaskichą, nieko neatsitiks. Pirmiausia jis visiškai ne asmenybė, nes, kaip aiškėja iš VSD pareigūnų užuominų, Darbo partiją pasiekia milžiniškos lėšos iš užsienio per su Rusijos saugumu susijusias įvairias ofšorines firmas. Taigi ir netekus šios asmenybės, atsiras kita. Lubiankai naujo gegužiuko ieškoti neteks. Dabar imta skelbti, kad jau minėtoje knygoje KGB pinigai prieš SSKP pinigus minimi verslininkai Dmitrijus Buriakas, Jakovas Goldovskis ir Michailas Čiornas, šelpiantys V.Uspaskicho partiją, lankėsi ir pas premjerą A.Brazauską. Aišku, V.Uspaskichą lankyti šiems su Rusijos saugumu ir Gazprom susijusiems emisarams esant Lietuvoje nėra reikalo, rusų oligarchas pats atvyksta į Maskvą, kada reikia gauti instrukcijų. Ypač dėl Mažeikių naftos ir kitų pelningų reikalų. Dabar tuo pačiu tikslu Maskvon nuvyko ir dar vienas darbietis ūkio ministras K.Daukšys. O kratos darbiečių būstinėse dar nieko nereiškia. Gali atsitikti taip, kaip visada botago pliaukštelėjimas per rusiškais KGB maurais užžėlusią kūdrą. Gal net bus paaukotas koks nors Ruškulis ar fiktyvios Šilų paukštyno bendrovės, irgi gavusios SAPARD pinigus, smulkus mafijozis. Tokių šešiukių (šestiorkų) paaukojimas visuomenei nuraminti senas ir daugybę kartų išbandytas KGB triukas. Negalima atmesti galimybės, jog dėl bendro reikalo pakirps sparnus ir uodegą pagrindiniam gegužiukui. Juk ne be reikalo iš tame pačiame lizde padėtų kiaušinių jau išsirito pilietininkai.
© 2006 XXI amžius
|