Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Konferencija Alytaus visuomenės ugdytojams

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Kunigas Kęstutis Brilius, MIC, skaitė du pranešimus aktualiomis kultūros ir religijos temomis

Konferencijos svečiai ir dalyviai įdėmiai klausėsi prelegentų

Alytuje, prie Šv.Angelų bažnyčios parapijos, įsikūrę Viešosios įstaigos „Dienos namai“, kurių direktorė Kristina Bondareva – daugelio gražių iniciatyvų autorė, turiningų renginių vedėja. Lapkričio pabaigoje VšĮ „Dienos namai“ kartu su Alytaus muzikos mokykla (direktorė – Nijolė Jasiukėnienė) organizavo konferenciją visuomenės ugdytojams tema „Religija ir kultūra“.

Konferencija vyko Alytaus muzikos mokyklos salėje. Rinkosi mokyklų pedagogai, daugiausia vyresnės kartos atstovai, jaunimas, kuriam rūpi Alytaus istorinis paveldas, kultūros paminklų apsauga, lankytinos vietos, paminklų išliekamoji vertė, įžymių Alytaus krašto žmonių likimas, jų indėlis į visą Lietuvos kultūros paveldo sąvadą.

Konferencijos dalyvius ir prelegentus sveikino Alytaus apskrities administracijos viršininko pavaduotoja Onutė Baliuvičiūtė, Alytaus Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Česlova Mociauskienė, Alytaus dekanas kunigas Arūnas Užupis ir kiti Dzūkijos sostinės atstovai.

Pirmasis pranešėjas Panevėžio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios rektorius Kęstutis Brilius, MIC, kalbėjo apie religijos, kultūros ir subkultūros santykius. Prelegentas sakė, kad religijoje esanti kultūra – sakralinė kultūra. Mūsų kultūrą paveikė dviejų kartų išvežimas į Sibirą. Lietuvos kultūra veikiama įneštinių, įvežtinių kultūrų, subkultūrų. Labai žemas individo, žmogaus, išsivystymas, protinių galių plėtra. Žmogaus moralinis veidas, muzikinis skonis, pasak pranešėjo, nueina į antrą planą, o vartotojiška europinė kultūra yra vis labiau užvaldo jaunimą. Susirūpinimą kelia, kad tarp jaunimo, jo kultūriniame pasaulyje vis mažiau vietos randa religija. Religijos klausimus užpildo vartotojiška kultūra, Mamonos garbinimas, seksualiniai malonumai, gyvenimas tik šiandiena, idealų ieškojimo stygius.

Alytaus savivaldybės švietimo, kultūros ir socialinių reikalų departamento Kultūros skyriaus kultūros paveldo priežiūros vyriausioji specialistė Gražina Tankevičienė apžvelgė Alytaus kultūros paveldą. Miesto išliekamąją vertę turintis kultūros paveldas saugojamas ir puoselėjamas. Alytaus širdis – miesto sodas. Jis pradėtas formuoti dar 1926 metais, o parkas įkurtas 1931 metais. Miesto burmistras Zigmas Jakulis 1936-1940 metais parko idėją parsivežė iš Šveicarijos. Pirmuoju parko sodininku buvo Hansas Faltušas, gimęs ir baigęs sodininkų mokyklą Frankfurte, Vokietijoje. Miesto sode yra pasodinti trys Alytaus istorijai brangūs ąžuolai: 1930 metais Lietuvos prezidento Antano Smetonos garbei pasodintas ąžuolas, 1933-iaisiais pasodintas Baltijos valstybių vienybės ąžuolas ir trečiasis – dainininko Kipro Petrausko garbei. Alytus, pasak pranešėjos, palyginti su didžiaisiais Lietuvos miestais, nėra labai turtingas architektūrinių istorinių pastatų. Antrasis pasaulinis karas paliko ryškius miesto sunaikinimo pėdsakus – miestas beveik visiškai sugriautas. Ryškesnė išliko miesto kurortinės dalies vadinamoji žiogrinė medinė architektūra. Tai būtina išsaugoti. Prie Alyčio ir Nemuno santakos dunkso Alytaus piliakalnis. Teigiama, kad XIV amžiuje čia stovėjusi medinė pilis – vienas iš Lietuvos gynybos pastatų nuo kryžiuočių, kurią 1377 metais jie sudegino. Radžiūnų piliakalnis yra prie Vidzgirio botanikos draustinio (387 ha). 1960 metais steigiant botaninį draustinį, vienas pagrindinių tikslų buvo apsaugoti gražiausią naturalų Nemuno slėnį, Pietų Lietuvos mišką-parką, vertingą mokslui 100-120 metų ąžuolyną, didžiausią mūsų šalyje skroblyną, retuosius augalus, įrašytus į Lietuvos Raudonąją knygą. Mieste yra keturios bažnyčios ir viena žydų sinagoga. Dabartinė Šv. Angelų bažnyčia statyta 1830 metais. Šioje bažnyčioje dirbo vienas iškiliausių vyskupijos ganytojų – marijonų vienuolijos provinciolas kunigas Pranas Račiūnas.

Antanas Juozapavičius – pirmasis Lietuvos kariuomenės karininkas, žuvęs nepriklausomybės kovose. Savo žygdarbiu jis davė dorovinį priesaką jaunos Lietuvos Respublikos gynėjams.

Konferencijos pertraukos labai turiningą koncertą konferencijos dalyviams surengė muzikos mokyklos auklėtiniai. Ši muzikos talentų kalvė kitais metais švęs 50-ąsias metines. Jau trisdešimt metų vadovaujanti šiai mokyklai direktorė Nijolė Jasiukėnienė didžiuojasi savo auklėtiniais, o jų per 1000, pasklidusių po visą Lietuvą.

Konferencijos dalyviams koncertavo kanklininkų ansamblis, (vad. Violeta Prakapavičienė, Edita Radvilavičienė), pianistės Evelina Kuprytė ir Gabrielė Baronaitė, fleitininkės Rūta ir Ieva Burbaitės. Savo talentą pademonstravo VI tarptautinio akordeonistų konkurso Italijoje laureatas Vytis Šliažas (mokytoja Rūta Vaičaitienė). Koncertas paliko didelį įspūdį, sukėlė estetinį pasitenkinimą, sulaukė karštų aplodismentų.

Daugelio knygų autorė, rašytoja Elvyra Aleknavičienė savo pranešime nagrinėjo J.Basanavičiaus redaguoto žurnalo „Aušra“ ir sovietiniais metais alytiškio kunigo Liongino Kunevičiaus redaguotos „Aušros“ lyginamąją analizę. Prelegentė pabrėžė itin didelį, pasiaukojamą kunigo darbą, griežtą konspiraciją, sovietmečiu leidžiant religinę, patriotinę spaudą.

Konferencijos darbo pabaigoje dar kartą kalbėjo kun. K.Brilius, MIC. Tąkart – apie religinės inkultūracijos pedagoginę reikšmę šiandien.

Konferencijos dalyviai pripažino išklausytų pranešimų reikšmę Alytaus miesto ir apskrities gyvenime, laukia naujų, turiningų konferencijų.

Alytus

Autoriaus nuotraukos

© 2006 „XXI amžius“