|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Džiugu turėti tokį šviesų ir nuo kitų savo turiniu išsiskiriantį laikraštį Bronius VERTELKA Biblioteka tai vieta, kur pasisemti žinių galima nemokamai. Išeidamas iš jos pasijunti šiek tiek geresnis, skaidresnis nei buvai prieš tai. Kalbindamas bibliotekų darbuotojus, nūdienos gyvenimo šviesulius, norėjau išgirsti jų nuomonę apie XXI amžių.
Audrius MIKELIŪNAS, Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Šilagalio filialo vyr. bibliotekininkas: Asmeniškai aš gerbiu XXI amžių. Jį randu rajono centrinėje bibliotekoje. Galiu katalikišką laikraštį pavartyti ir užsukęs į Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteką, kur man teko dirbti, bei į miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Informacijos skyrių. Esu praktikuojantis katalikas, todėl vienintelį Lietuvos katalikams išeinantį laikraštį, jeigu leidžia mano kukli alga, nusiperku. Gerai, kad jis pardavinėjamas prie bažnyčių. Tokį katalikiškos spaudos platinimą galima tik sveikinti. XXI amžiaus ištisai neskaitau, bet jis imponuoja man savo šiltais straipsniais apie žmones, apie jų gyvenimo būdą bei rūpesčius. Artimi man ir XXI amžiaus trečiadieniniai numeriai, kur daug vietos skiriama kultūriniams dalykams. |
||
|
|
||
|
Lietuvos tremtiniai Prancūzijoje Teresė ŪKSIENĖ
Iškeliaujame Kaip ir kasmet mes, grupė politinių kalinių ir tremtinių, šį rudenį išvykome į piligriminę kelionę. Šiemet į Prancūziją. Piligriminės kelionės organizatorė gydytoja Irena Pajarskienė pristatė iš visos Lietuvos susirinkusius piligrimus: čia ir iš Kauno, ir iš Vilniaus, Klaipėdos, Vilkaviškio, Marijampolės, Alytaus, Joniškio, Tauragės, Kybartų ir Šilalės. Ir beveik visi tremtiniai, politiniai kaliniai, rezistentai ar jų vaikai, vaikaičiai. Į kelionę išsiruošusi ir jaunutė Edita iš Alvito su savo močiute Salomėja, buvusia tremtine, ir dvi sesutės, atvykusios iš Rusijos atostogų į Lietuvą. Abi gimusios Krasnojarsko srityje, tremtinių šeimoje. Jelena Butkus likusi gyventi Archangelske, o Viktorija Krasnojarsko srityje, Boguskane. Puikios moterys, mylinčios savo tėvų tremtinių gimtąją žemę, kasmet čia atostogaujančios, uoliai besimokančios lietuvių kalbos. |
||
|
|
||
|
Kasdien didžiuosiuose Lietuvos dienraščiuose skaitome apie turistų išgyvenamus sunkumus Lietuvoje: nėra sąlygų kur atlikti gamtinius žmogaus reikalus; užsienio privačių lėktuvų pilotai bijo leistis Lietuvos oro uostuose dėl brangiausios Europoje viešnagės ir patogumų stokos (nes ir pilotui, ir keleiviams turistams nusileidus reikia ieškoti krūmų). Be šių nepatogumų, aptarnavimas visapusiškai nenormalus kitų kraštų privačių lėktuvų uostų atžvilgiu: leidimosi, lėktuvo pastatymo ir užimamos oro erdvės (ar ne juokas!) mokesčiai smaugia. Be to, turistus atbaido ir sudėtinga muitinės procedūra pasų kontrolė, užtrunkanti daug valandų. O šiuo atžvilgiu priežastis yra kontrolieriaus lietuvių ar anglų kalbų nemokėjimas, nes yra tik rusakalbis tarnautojas Lietuvoje. |
||
|
|
||
|
Deni MUCHAMADAS
(Pabaiga. Pradžia Nr. 90) Prie pat miestelio glūdi ežeras, apsuptas vaizdingų miškų. Ežeras gėlo vandens, vietomis labai gilus. Jo vanduo labai švarus, tą įrodo gausiai augančios ir žydinčios vandens lelijos, kurios nemėgsta užteršto vandens. Jame gausu įvairių net ir verslinių rūšių žuvų. Ežere plauko daug įvairių ančių. Visą šį grožį dar papildo pora gulbių nebylių. Gulbės vietinės, čia gyvena jau daugelį metų ir iš ežero veja visas kitas gentaines, net ir užaugusius savo vaikus. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad šie nuostabūs paukščiai gali turėti tokių savininkiškų instinktų, kokie paprastai būdingi žmonėms. Dar įdomu, kad ežeras yra dirbtinis. Daug dešimtmečių valstiečiai rausė žemę vienoje vietoje ir vežimais pervežinėjo į kitą, taip supylę krantų šlaitus. |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |