Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Tęsiamas krikščionių vienybės siekis

Mindaugas BUIKA

Draugiškas Benedikto XVI susitikimas su Konstantinopolio ekumeniniu patriarchu Baltramiejumi I

Konstantinopolio patriarcho garbės primatas

Krikščionių vienybės siekime svarbiausiu įvykiu per praėjusį popiežiaus Benedikto XVI vizitą į Turkiją buvo jo susitikimas su Konstantinopolio ekumeniniu patriarchu Baltramiejumi I. Lapkričio 30 dieną Šventasis Tėvas dalyvavo patriarcho celebruotoje bizantiškoje pagrindinio Stačiatikių Bažnyčios globėjo apaštalo šv. Andriejaus minėjimo liturgijoje Stambulo Šv. Jurgio katedroje. Baigiantis pamaldoms abu ganytojai pasakė homilijas, drauge suteikė apaštališkąjį palaiminimą ir paskelbė abiejų pasirašytą deklaraciją.

Vilties metas

Popiežius vadovavo pirmojo Advento sekmadienio Mišparams

Gruodžio 2 dienos pavakarę popiežius Benediktas XVI vadovavo Advento pirmojo sekmadienio pirmiesiems Mišparams. Šventasis Tėvas Mišparų dalyviams išsakė kelias mintis apie Advento laikotarpį. Jas trumpai apžvelgsime.

Popiežius citavo vienos giesmės žodžius – „Paskelbkite tautoms: štai Viešpats ateina, mūsų Išgelbėtojas“. „Kiekvieno naujų metų ciklo pradžioje, – paaiškino Šventasis Tėvas, – liturgija kviečia Bažnyčią atnaujinti tautoms savo skelbimą, kurį galima apibendrinti taip: „Dievas ateina“. Simboliška yra tai, kad šie du žodžiai pavartoti ne būtuoju ar būsimuoju, tačiau esamuoju laiku. Vadinasi, Dievo atėjimas yra dabartis ir nuolatos vykstantis veiksmas – praeityje, dabar ir ateityje, kiekvieną akimirką. Posakis „Dievas ateina“ išreiškia ne tik veiksmą, bet ir esminį Dievo prigimties bruožą – Dievas yra Tas, kuris nuolatos ateina prie mūsų.

Šv. Juozapo bažnyčios šventinimo metinės

Arkiv. Sigitas Tamkevičius džiaugiasi įteiktu Šv. Juozapo bažnyčios maketu Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

Kėdainiai. Gruodžio 2 dieną Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčioje paminėta šios bažnyčios šventinimo 15 metų sukaktis. Iškilmingas šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Kauno arkivyskupijos kancleris mons. Adolfas Grušas, Kauno I dekanato dekanas kun. Vytautas Grigaravičius, Raseinių dekanas kun. Juozas Kaknevičius, Jonavos dekanas kun. Sigitas Bitkauskas, Ukmergės dekanas kun. Gintautas Kabašinskas, „Marijos radijo“ direktorius kun. Oskaras Volskis, Kėdainių dekanato kunigai: Šėtos klebonas kun. Gintautas Naudžiūnas, Dotnuvos klebonas kun. Gražvydas Geresionis, Gudžiūnų klebonas kun. Juozas Čičirka.

Šačių vargonai

Rūta RONKAUSKIENĖ

Vargonų 102 metų amžių byloja išlikęs užrašas

Sunku įsivaizduoti bažnyčią, kurioje nebūtų vargonų. Tiek bažnyčia, tiek ir joje esantys vargonai turi savo istoriją.

Šačių (Skuodo r.) Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje esantiems vargonams – jau 102 metai. Apie tai bylojantį užrašą parodė parapijos klebonas kun. Raimondas Danupas. Vargonų meistras – M.Masalskis. Pasak kunigo, vargonai gerai išsilaikę, tik juos reikėtų derinti. Kai nėra elektros, vargonais irgi galima groti, tik, žinoma, kažkas turi minti dumples. Šačių vargonai – 32 registrų, dviejų manualų. Daugelį metų bažnyčioje vargonavo jau į amžinybę išėjęs maestro Jonas Statkus, dabar vargonuoja Jurgita Palubinskaitė.

Šviečiantys kelią

Bronius VERTELKA

Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Kazitiškio filialo vyr. bibliotekininkė Gendrika Servutienė

Kur tikėjimas, ten ir tvarka

Kazitiškis – Ignalinos rajono gyvenvietė netoli nedidelio Gilučio ežero, į šiaurę nuo Ignalinos. Čia stūkso didingas Kazitiškio parkas. Į jį veda kilometro ilgio tujų alėja. Tai bene vienintelė tokia alėja Lietuvoje. Nedidelis upelis skiria bažnytkaimį nuo senojo parko, kuriame auga ir retų rūšių medžių.

Kadaise šio krašto dalis buvo okupuota lenkų, tačiau jo gyventojai sugebėjo išsaugoti savo lietuviškas šaknis. Stipri čia kunigo įtaka. Klebonui kun. Jonui Kardeliui persikėlus gyventi į Dūkštą, nenutrūko jo ryšys su Kazitiškio parapija. Su jo pagalba aptarnaujamos parapijos žmonėms pavyko išsikovoti, kad nebūtų išduotas leidimas Kazitiškyje atidaryti aludę.

Milijonas eurų katedrai

Bizantiško stiliaus Alžyro Mergelės Marijos, Afrikos Motinos, katedra primena krikščionių ir musulmonų darną

Alžyro sostinės regiono valdžia ir Europos Komisija sutarė bendromis pastangomis restauruoti Mergelės Marijos, Afrikos Motinos, katedrą („Notre Dame-d’Afrique“). Alžyre nuo 1872-ųjų svarbiausia katalikų šventovė smarkiai nukentėjo nuo žemės drebėjimo 2003 metais. Šiaurės Alžyre per stiprų žemės drebėjimą tuomet žuvo 2000 žmonių, padaryta milžiniškų nuostolių. Pagal lapkričio 28 dieną pasirašytą susitarimą bizantiškai katedrai atstatyti paskirta milijono eurų suma. Projektą finansuoja Europos Komisija, Alžyro provincija, Marselio miestas ir provincija bei Prancūzijos valstybė. Taip pat bus atstatyti šventovės bokštai ir varpinė.

Lietuvos tremtiniai Prancūzijoje

Teresė ŪKSIENĖ

Lietuvos piligrimai prie paminklo Koblence

Iškeliaujame…

Kaip ir kasmet mes, grupė politinių kalinių ir tremtinių, šį rudenį išvykome į piligriminę kelionę. Šiemet – į Prancūziją.

Piligriminės kelionės organizatorė gydytoja Irena Pajarskienė pristatė iš visos Lietuvos susirinkusius piligrimus: čia ir iš Kauno, ir iš Vilniaus, Klaipėdos, Vilkaviškio, Marijampolės, Alytaus, Joniškio, Tauragės, Kybartų ir Šilalės. Ir beveik visi – tremtiniai, politiniai kaliniai, rezistentai ar jų vaikai, vaikaičiai. Į kelionę išsiruošusi ir jaunutė Edita iš Alvito su savo močiute Salomėja, buvusia tremtine, ir dvi sesutės, atvykusios iš Rusijos atostogų į Lietuvą. Abi gimusios Krasnojarsko srityje, tremtinių šeimoje. Jelena Butkus likusi gyventi Archangelske, o Viktorija – Krasnojarsko srityje, Boguskane. Puikios moterys, mylinčios savo tėvų – tremtinių gimtąją žemę, kasmet čia atostogaujančios, uoliai besimokančios lietuvių kalbos.

„Džiugu turėti tokį šviesų ir nuo kitų savo turiniu išsiskiriantį laikraštį“

Bronius VERTELKA

Biblioteka – tai vieta, kur pasisemti žinių galima nemokamai. Išeidamas iš jos pasijunti šiek tiek geresnis, skaidresnis nei buvai prieš tai. Kalbindamas bibliotekų darbuotojus, nūdienos gyvenimo šviesulius, norėjau išgirsti jų nuomonę apie „XXI amžių“.

Audrius MIKELIŪNAS, Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Šilagalio filialo vyr. bibliotekininkas:

Asmeniškai aš gerbiu „XXI amžių“. Jį randu rajono centrinėje bibliotekoje. Galiu katalikišką laikraštį pavartyti ir užsukęs į Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteką, kur man teko dirbti, bei į miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Informacijos skyrių. Esu praktikuojantis katalikas, todėl vienintelį Lietuvos katalikams išeinantį laikraštį, jeigu leidžia mano kukli alga, nusiperku. Gerai, kad jis pardavinėjamas prie bažnyčių. Tokį katalikiškos spaudos platinimą galima tik sveikinti. „XXI amžiaus“ ištisai neskaitau, bet jis imponuoja man savo šiltais straipsniais apie žmones, apie jų gyvenimo būdą bei rūpesčius. Artimi man ir „XXI amžiaus“ trečiadieniniai numeriai, kur daug vietos skiriama kultūriniams dalykams.

Konferencija Alytaus visuomenės ugdytojams

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Konferencijos svečiai ir dalyviai įdėmiai klausėsi prelegentų

Alytuje, prie Šv.Angelų bažnyčios parapijos, įsikūrę Viešosios įstaigos „Dienos namai“, kurių direktorė Kristina Bondareva – daugelio gražių iniciatyvų autorė, turiningų renginių vedėja. Lapkričio pabaigoje VšĮ „Dienos namai“ kartu su Alytaus muzikos mokykla (direktorė – Nijolė Jasiukėnienė) organizavo konferenciją visuomenės ugdytojams tema „Religija ir kultūra“.

Žodis maldos pusryčiams

Vytautas LANDSBERGIS

Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis (dešinėje) per Nacionalinius maldos pusryčius

Iš senovės laikų ateina filosofo posakis: tautos – tai Dievo mintys.

Minčių apie žmones ten tikrai ne viena, ir apie žmonių brolybės būdus – ne viena. Todėl ir tokia tautų arba brolybės būdų įvairovė su jų bendruomeniškumo ir susižinojimo tautoje per kalbą, susipratimo savyje skirtybėmis. Tai skatina pažinti kitą, kitokią tautą, kad galėtume priimti. O jeigu kas iš skirtybės daro priešybę ir neapykantą, iš nepažinimo – baimę ir neapykantą, jis arba tokia tauta daro nuodėmę, kurią reikės išpirkti ir įveikti.

Ataka iš visų pusių

Petras KATINAS

Kas galėjo pagalvoti, kad kai kurie žiniasklaidos liūtais, žmonių protų formuotojais pasivadinę, nuolat iš peties vanoję partinės nomenklatūros viršūnes ir šiaip valdančiojo klano kiaulystes, ims ir pasuks savo kritikos strėles visai į kitą pusę. Kitaip, kaip papirkimu to reiškinio nepavadinsi. Juk visai ne be reikalo Maskva skiria vis daugiau milijonų savo įtakai ir propagandai stiprinti. Galbūt neatsitiktinai visuose aukštų valstybės pareigūnų ir „verslininkų“ ūbavimus aprašančiuose žurnaluose šalia Brazauskų, Kirkilų (anksčiau ir Uspaskichų) šeimynų puikuojasi net pats „asketu“ save paskelbęs „Lietuvos ryto“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Rimvydas Valatka, jau nekalbant apie absoliučiai savo poziciją pakeitusį LRT „Spaudos klubo“ vedėją.