Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Kad ir neįgalieji suvoktų gyvenimo ir mirties prasmę

Po pamaldų su kun. Virginijumi Palioniu, tikybos mokytoja Irute Trečiokiene (kairėje apkabinusi mokinį) ir vargonininke (dešinėje, priekyje su balta striuke) Aušra Šliažienė

Maždaug prieš šimtą metų Rusnėje (Šilutės dekanatas) yra buvusi katalikų bažnyčia. Kai ji baigė savo amželį – ilgą laiką rusniškiai buvo be bažnyčios. Ją turėjo tik evangelikai, kurių Rusnėje gyveno nedaug, o katalikų – didžioji dauguma. Tad jiems sekmadieniais tekdavo važiuoti melstis į Šilutėje esančią vienintelę katalikų Šv. Kryžiaus bažnyčią. Tai būdavo nepatogu, o pagyvenę žmonės nebepajėgdavo pasiekti Šilutės. Statyti naują, kad ir nedidelę bažnytėlę Rusnėje neleido sovietų valdžia.

Vyskupo susitikimas su moksleiviais

Vyskupas emeritas Juozas Preikšas Vyskupo K.Paltaroko vidurinėje mokykloje rašo autografą ką tik išleistoje knygoje A.Gudynienės nuotrauka

Neseniai Vyskupo K.Paltaroko vidurinėje mokykloje lankėsi vyskupas emeritas Juozas Preikšas. Jis šioje mokykloje labai laukiamas. (Šią mokyklą 1991 metais įkūrė vyskupas J.Preikšas ir šviesaus atminimo filosofijos mokslų licenciatas mons. Jonas Juodelis). Ji per tą laiką labai išaugo.

Reikia keisti įstatymus

Mano manymu, reikėtų keisti kai kuriuos įstatymus, nes dabartiniai ugdo ir globoja nusikaltėlius, su jais mat reikia elgtis humaniškai, globoti juos, sočiai maitinti, neskelbti pavardžių, nes gali būti gėda ar jiems pavojus, kalėjime pagarbiai ir prabangiai laikyti. Aš ne už tai, kad iš jų būtų tyčiojamasi, juos kankintų, bet reikia taip daryti, kad jie pajustų bausmės už nusikaltimus naštą, nes to verti. Kol įstatymai globos nusikaltėlius, gero nelauk. Dori benamiai (yra ir kitokių) alkani sušąla gatvėje, bet laikosi įstatymų. Jie palikti likimo valiai, jais niekas nesirūpina, o nusikaltėliai – globojami.

„Depolitizuotas“ mokytojas

Tai dažniausiai siauroko akiračio, į politiką nesikišantis žmogus. Skaito kairiąją, sekso, siaubo spaudą, kitų leidinių – ne, nes yra depolitizuotas. Net „Dialogo“ neprenumeruoja. Kam to reikia! Žino ir taip, kad anksčiau mokykloje buvo geriau dirbti, nes žinojo ir mokėjo, kaip reikia viską daryti: žinios nesvarbu. Svarbu nerašyti dvejetų ir parodyti pasauliui, jog SSRS, žengiančioje į komunizmą, nėra invalidų, silpnapročių vaikų, nes jie visi sugeba baigti vidurines mokyklas ir technikumus bei kaip visi normalūs tarybiniai piliečiai gyventi, dirbti, elgtis. Dar būtina kalbėti apie komunistų partiją, jos protą, garbę, sąžinę, įžvalgumą, neklystamumą (tik nesuprantama, kodėl dabar partiečiai atsisakė tos garbės, proto, sąžinės), rūpinimąsi darbo žmogumi, apie šviesųjį komunizmą, į kurį veda geriausi, sumaniausi, protingiausi, labiausiai atsidavę partijos idėjoms, medžioklėms, pirtelėms pirmieji sekretoriai, vadovaudamiesi pažangiausiu pasaulio mokslu – marksizmu-leninizmu. Ir viskas bus gerai. Būsi pagirtas, gausi garbės raštą su kūju, pjautuvu ir penkiakampe raudona žvaigžde, šviečiančia iš Kremliaus bokšto...