Atnaujintas 2006 gruodžio 8 d.
Nr.92
(1492)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Vaikų teisės, o pareigos?

Dažnai su nerimu pamąstau: kur mes nukrypome vaikų auklėjimo srityje? Kodėl šią itin jautrią problemą leidžiame svarstyti valdininkams, nedaug tenutuokiantiems apie vaikų psichologiją? Suprantama, vaikų teisės turi būti apgintos ir saugojamos valstybiniu mastu. Tačiau, ginant vaikų teises, kažkodėl nustumtos į šalį bet kokios pareigos, pažeista teisių ir pareigų tarpusavio sąveika. Prieita netgi prie kraštutinumo: nevalia vaiko pabarti, skirti jo jėgoms ir sugebėjimams tinkamų darbelių, priminti vaikų pareigas tėvams, mokyklai, aplinkai. Liūdniausia, kad vaikų „sudievinimas“ prasidėjo nuo aukščiausių valdžios institucijų, pirmiausia – nuo Prezidentūros. Šia kraštutine ir netgi pavojinga tendencija užsikrėtė Švietimo ministerija, mokyklos, pagaliau tėvai.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija