|
Akademinės sielovados perspektyvos
Kristina BORKERTAITĖ
Pirmą kalendorinės žiemos dieną neabejingi akademinei sielovadai
ir tikintys jos svarba susitiko Kaune. Vytauto Didžiojo universiteto
Katalikų teologijos fakultetas pakvietė į seminarą-pasitarimą Bažnyčia
ir universitetas: akademinės sielovados perspektyvos 2007.
Seminaras pirmiausia buvo skirtas aukštųjų mokyklų kapelionams ir universitetinėje sielovadoje besidarbuojantiems pagalbininkams, kurių susirinko nemažas būrys: iš Vilniaus ir Vilniaus pedagoginių universitetų, Šiaulių ir Klaipėdos universitetų, Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno technologijos, Kauno medicinos ir Lietuvos žemės ūkio universitetų bei Marijampolės kolegijos. Renginyje, kuriame taip pat dalyvavo dėstytojai bei studentai, dalyviai supažindinti su Lietuvos akademinės sielovados realijomis būsimos aukštojo mokslo reformos ir Europos kontekste, dalytasi patirtimi, aptarta sielovadininkų bendradarbiavimo būtinybė.
Seminaras prasidėjo sveikinimo kalbomis. Kauno arkivyskupo augziliaras vyskupas dr. Jonas Ivanauskas teigė, jog įvairūs statistiniai duomenys rodo, kad tikinčiųjų per pastaruosius 20 metų Europoje nesumažėjo, pakito tik jų santykis su Bažnyčios institucijomis. Todėl akademinės sielovados plėtra labai svarbi. Šiandien žmogus, o ypač jaunas, atsiduria vartojimą propaguojančioje erdvėje, kur dažnai užmirštamos krikščioniškos vertybės. Vyskupas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos aukštosiose mokyklose sielovada dažnai nukreipiama kultūrine linkme. Tačiau jau pasiekta tam tikra kokybinė plotmė, kuri leidžia vystyti kitokią akademinę sielovadą. Tam reikia dažniau ir intensyviau dalytis patirtimi tarp universitetų, kurti bendrą akademinės sielovados strategiją.
Universitetas vieta, kur susitinka skirtingos sritys, ir jas visas turėtų vienyti žmogus, t.y. skelbiama tiesa apie žmogų, kalbėjo Teologijos fakulteto dekanas kan. dr. Petras Smilgys. Svarbu ne tik mokslinė, filosofinė dimensija, bet ir etinė, dvasinė žmogaus dalis, be kurios žmogus paskęstų beprasmybėje.
Pristatydamas numatomą Lietuvos aukštojo mokslo reformą, Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) pirmininkas doc. dr. Paulius Subačius kalbėjo ne itin optimistiškai. Reforma, kuria planuojama panaikinti valstybės reglamentavimą, kiek studentų į kokias programas priimti studijuoti, pakeisti mokesčių už studijas sistemą, neabejotinai sukels įtampą visuomenėje, bus daug diskusijų, o akademinė sielovada susidurs su naujais uždaviniais. Prelegentas pritaria Lietuvos Vyskupų Konferencijai, kuri skatina siekti, kad akademinė sielovada taptų valstybinio lygio ir privaloma visiems valstybiniams universitetams.
Taip pat P.Subačius ragino būti pilietiškiems ir neprisidėti prie garsiai šaukiančiųjų, kad kapitalistai, apmokestindami aukštąjį mokslą, siekia jį sužlugdyti. Šiuo metu padėtis yra tokia, kad išties reikia rūpintis, kaip išsaugoti aukštąjį mokslą nuo visiško jo žlugimo, todėl reforma tiesiog būtina. Nieko nedarant, prognozuojama, kad jau po kelerių metų neatsirastų norinčiųjų studijuoti magistrantūros programose.
Nacionalinis delegatas universitetinei sielovadai kun. doc. dr. Arvydas Ramonas (Klaipėdos universitetas) skaitė pranešimą Krikščioniškųjų vertybių formavimas universitetuose šiandien. Prisimindamas neseniai įvykusią metinę Europos valstybių nacionalinių delegatų universitetinei sielovadai konferenciją Romoje, pranešėjas kalbėjo apie uždavinius, kuriuos šiuo metu turėtų spręsti sielovadininkai. Iki 2009 metų siekiama sukurti bendrą Europos universitetų kapelionų tinklą, kuris palengvintų darbą šioje srityje, padėtų keistis patirtimi ir perspektyvomis. Puoselėjant akademinę kultūrą, akcentuoti teigiamą tikėjimo ir proto, religijos ir visuomenės, apskritai Rytų ir Vakarų kultūrų santykį. Būtinas visapusiškas žmogaus, ne tik jo kompetencijų ir profesionalumo ugdymas.
Krikščioniškasis tikėjimas visais laikais pabrėžė asmens ugdymą bendražmogiškų vertybių ir normų pagrindu. Sparčiai vykstantys sociokultūriniai visuomenės pokyčiai skatina atsigręžti į krikščioniškąsias vertybes, kurių puoselėjimas gali padėti išlaikyti žmogaus savigarbą ir orumą, apsaugoti prigimtines žmogaus teises, teigia A.Ramonas. Todėl, šalia kapeliono ir koplyčios veiklos, dvasinio konsultavimo, Lietuvos universitetuose itin svarbus yra katalikiškų disciplinų dėstymas. Siekiant apsaugoti kapeliono darbą, kad jis nebūtų nutrauktas, pavyzdžiui, pasikeitus universiteto rektoriui, reikalinga ieškoti teisinės bazės.
Antroje seminaro-pasitarimo dalyje vyko bendra kapelionų, jų pagalbininkų ir studentų diskusija. Aptarti klausimai dėl pasirengimo 2007 m. birželio 21-24 d. vyksiančio Europos universitetų dėstytojų kongreso, tarptautinės Europos universitetų dienos 2007 m. kovo 10 d. Buvo ieškoma efektyvesnių bendradarbiavimo ir komunikavimo galimybių tarp atskirų universitetų: VDU sielovados koordinatorė Irma Savickaitė iškėlė idėją įkurti bendrą internetinę svetainę, nuspręsta netolimoje ateityje sukurti bendrą lankstinuką, kuriame būtų pateikta pagrindinė informacija apie visas Lietuvos akademinės sielovados stoteles. Pasiūlyta atnaujinti bendrų stovyklų rengimą, kas leistų geriau susipažinti, keistis idėjomis ir spartinti darbus.
Renginys baigėsi staigmena. VDU studentai pasveikino universiteto dabartinio kapeliono kun. Audriaus Mikitiuko pirmtaką kun. Stasį Kazėną, kuris lapkričio 21 dieną šventė 50-ąsias gimimo metines.
© 2006 XXI amžius
|