Atnaujintas 2006 gruodžio 8 d.
Nr.92
(1492)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Kauno arkivyskupijoje

Kėdainių dekanate

Šv. Juozapo bažnyčios šventinimo metinės

Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčios
klebonas kun. Gintaras Pūras supažindino
tikinčiuosius su šventovės istorija

Arkiv. Sigitas Tamkevičius
džiaugiasi įteiktu
Šv. Juozapo bažnyčios maketu
Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

Kėdainiečiai ir svečiai gausiai
susirinko į Šv. Juozapo
bažnyčios šventinimo
15-ąsias metines

Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčią
ir varpinę supa skulptūros
ir šventoriaus tvora

Šv. Mišių koncelebracijai vadovavo
Kauno arkivyskupas
Sigitas Tamkevičius (viduryje)

Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčios
šventorių puošia keletas
kryžių ir koplytstulpių,
pastatytų įvairiomis progomis

Kėdainiai. Gruodžio 2 dieną Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčioje paminėta šios bažnyčios šventinimo 15 metų sukaktis. Iškilmingas šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Kauno arkivyskupijos kancleris mons. Adolfas Grušas, Kauno I dekanato dekanas kun. Vytautas Grigaravičius, Raseinių dekanas kun. Juozas Kaknevičius, Jonavos dekanas kun. Sigitas Bitkauskas, Ukmergės dekanas kun. Gintautas Kabašinskas, „Marijos radijo“ direktorius kun. Oskaras Volskis, Kėdainių dekanato kunigai: Šėtos klebonas kun. Gintautas Naudžiūnas, Dotnuvos klebonas kun. Gražvydas Geresionis, Gudžiūnų klebonas kun. Juozas Čičirka.

Kėdainiečiai, susirinkę į Šv. Juozapo bažnyčios šventinimo sukaktį, išklausė klebono kun. Gintaro Pūro pateiktą bažnyčios istoriją ir ataskaitą apie nuveiktus darbus. Per 15 metų šioje parapijoje pakrikštyta 1880 vaikų, sutuokti 506 sutuoktiniai, palaidoti 3147 žmonės. Šiuo metu aktyviai veikia pastoracinė taryba, sinodo grupė, „Caritas“ organizacija, Šeimos ir Jaunimo centrai, Gyvojo rožinio kalbėtojų grupės, gieda suaugusiųjų ir jaunimo chorai, yra ministrantai, mergaičių ir suaugusiųjų adoruotojų grupė, nuoširdžiai dirba tikybos mokytojai. Minėtos grupės vienija apie 400 parapijos tikinčiųjų. Sekmadieniais bažnyčią lanko apie tūkstantį žmonių.

Šiuo metu nenuilstamai darbuojasi parapijos klebonas, Kėdainių dekanas kun. G.Pūras. Tik atvykęs į parapiją, klebonas pradėjo rūpintis vargšais (Babėnų sąvartyne pagelbėjo maisto atliekų ieškantiems žmonėms), Babėnų ligoninėje jo iniciatyva įkurta koplytėlė. Jis tęsė bažnyčios remontą, rūpinasi jaunimo ateitimi.

Arkiv. S.Tamkevičius pasidžiaugė ne tik atgijusiais maldos namais bažnyčia, bet ir kuriama gyvąja Bažnyčia. Taip pat atkreipė tikinčiųjų dėmesį į parapijoje ir Lietuvoje egzistuojančias problemas: girtavimą, žmonių sumaterialėjimą, šeimų nestabilumą ir kt.

Klebonas kun. G.Pūras yra pasiryžęs rūpintis ne tik uolių tikinčiųjų šeimomis, bet ir tomis, kurias apnikę sunkumai ir nedarna.

Pasibaigus iškilmingoms pamaldoms, kun. G.Pūras įteikė arkiv. S.Tamkevičiui Šv. Juozapo bažnyčios maketą, o kunigams svečiams – paveikslus.

Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčia skaičiuoja ne vieną šimtmetį. Jos istorijoje būta nemažai sunkmečių, o ji vis skelbė tikėjimo tiesas, teikė viltį parapijiečiams. Tačiau buldozerinio ateizmo metais – 1963-iaisiais bažnyčia buvo uždaryta. „27 metus ši parapija buvo tarsi komos būsenos, kaip sužeistas žmogus – tik egzistavo, bet nekalbėjo, negirdėjo, glaudėsi prie Kėdainių Šv. Jurgio parapijos. Bažnyčios uždarymas parapijos gyvenime – tik viena iš antikristinio siautėjimo apraiškų“, – pabrėžė arkiv. S.Tamkevičius. Ganytojas pasidžiaugė, kad per 15 metų Šv. Juozapo bažnyčia atgijo naujam gyvenimui. Joje dirbę ir dabar dirbantys kunigai, padedami tikinčiųjų, atnaujino bažnyčios pastato išorę ir vidų, sukūrė parapijos bendruomenę. Ta proga arkiv. S.Tamkevičius įteikė Šv. Juozapo parapijos klebonui kun. G.Pūrui popiežiaus Benedikto XVI apaštalinį palaiminimą.

Dar prieš atvykstant arkivyskupui, kėdainiečiai stoviniavo Šv. Juozapo bažnyčios šventoriuje. Laukdami pamaldų, pusbalsiu dalijosi prisiminimais, apsupę rateliu kalbino atvykusius kunigus.

Savitas su tarp žalumynų rymančiais koplytstulpiais šventorius, jungiantis bažnyčią ir koplyčią, sukelia ypatingus jausmus. „Kur čia stovėjo Kaltenio sukurtas kryžius, skirtas bažnyčios 250 metų jubiliejui?“ – paklausiau praeinančios moters. Deja, moteris apgailestavo, kad ji tik atgimimo pradžioje apsigyveno Kėdainiuose, atvyko iš Krakių. Kalbintoji neslėpė džiaugsmo, kad Šv. Juozapo bažnyčia labai graži, ir ji mielai ją lanko kiekvieną sekmadienį. Pasirodo, 1963-iaisiais, draskant ir dalijant į visas puses bažnyčios turtą, parapijiečiai suskubo iškelti šį kryžių ir pastatė Šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje.

1953-1957 metais kiek atgijo religinis gyvenimas. Tačiau vienas svarbiausių sovietinės valdžios uždavinių buvo sužlugdyti Bažnyčią, nutraukti kunigų bendravimą su visuomene, jaunimu, diegti ateistinę pasaulėžiūrą.

„Uolieji Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčios kunigai siekė priartinti vaikus prie Bažnyčios, prie Dievo“, – pasakojo dominikonė Valytė Marija Marcinkevičiūtė, kilusi iš netolimos Aristavos, esančios Kėdainių rajone.

Pasitikėjimas Aukščiausiojo valia dar jaunystėje suteikė jai ryžto siekti savo tikslo. Su aštuoniasdešimtmetį peržengusia V.Marcinkevičiūte, 1968-aisiais priėmusia vienuolystės amžinuosius įžadus, kalbėjomės Vilniuje. Išmokusi siuvėjos amato, Valytė keliavo per žmones ne tik Kėdainiuose, bet ir jų apylinkėse, suburdavo vaikus, mokė juos tikėjimo tiesų. Jos albume yra to meto nuotraukų. Štai vienoje – Valytė su Kėdainių Šv. Juozapo parapijos kunigais Juozu Barkausku, Liubonu, Liuku ir gausiu būriu vaikų, priėmusių Pirmąją Komuniją. Ji ne tik katechizavo vaikus, dalijo knygeles, kurias daugiausia gaudavo iš kun. Liubono, bet ir puošė altorius, siuvinėjo vėliavas, adė bažnytinius tekstilės gaminius.

Lietuvoje pasidėjo chruščiovinio buldozerinio ateizmo laikotarpis. 1957 metų vasarį religijos reikalų įgaliotiniu buvo paskirtas Juozas Rugienis. 1958 metų lapkritį įvykusiame visos Sovietų Sąjungos religijos reikalų įgaliotinių pasitarime buvo priimtas nutarimas nedaryti jokių nuolaidų dvasininkams, mažinti maldos namų ir dvasininkų skaičių.

J.Rugienis aktyviai vykdė savo įsipareigojimus. 1959 metais iš Maskvos pasigirdo priekaištai LSSR vadovybei dėl pernelyg liberalaus požiūrio į bažnyčių remonto ir statybos darbus, įsakyta mažinti architektūros paminklų sąrašą, į kurį per daug įtraukta maldos namų. J.Rugienis šį juodą darbą įsakė atlikti vietiniams vykdomiesiems ir Komunistų partijos komitetams.

1958 m. birželio 2 d. Kėdainių senamiestyje, Karmelitų vienuolyno pastate, pradėjo veikti Kauno radijo gamyklos, įsikūrusios nebaigtoje Prisikėlimo šventovėje, 12-asis cechas – negausus, nė dvidešimt žmonių neturintis kolektyvas.

Netrukus cechas reorganizuotas į elektros aparatūros gamyklą.

1963 m. sausio 23 d. Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčios klebonui kun. Kazimierui Lapinskui buvo pranešta apie bažnyčios uždarymą. Vasarį prasidėjo bažnyčios turto dalybos, nesiskaitant su žmonių nuomone ir konstitucine sąžinės laisve. Parapijiečiai rašė ilgiausius raštus į Maskvą N.Chruščiovui, J.Paleckiui, Kėdainių rajono vykdomajam komitetui. Tie parapijiečių prašymai buvo persiųsti Kėdainių rajono vykdomajam komitetui ir įspėta imtis priemonių, kad tokių raštų daugiau nebūtų. Į Kėdainius atvyko ir pats J.Rugienis.

Archyve yra aktas, rašytas 1963 m. balandžio 23 d. Jame teigiama: „Remiantis vyriausybės nutarimu Kėdainių rajono DŽDT vykdomasis komitetas, atstovaujamas pirmininko pavaduotojo drg. A.Bernoto, perduoda Kėdainių elektros aparatūros gamyklos direktoriui S.Sakalui, dalyvaujant Kėdainių miesto vykdomojo komiteto pirmininkui A.Kisieliui, Kėdainių rajono vyr. architektei N.Laumakienei ir Kėdainių elektros aparatūros gamyklos vyr. inžinieriui R.Štuikiui, buvusią Šv. Juozapo bažnyčią ir varpinę.

Bažnyčioje esančius vienerius vargonus, fisharmoniją, sakyklą ir tris altorius gamykla priima savo apsaugon iki atskiro patvarkymo“.

Taip Šv. Juozapo bažnyčia buvo uždaryta, pasidalytas jos turtas, kurio didžiausia dalis atiteko Ateizmo muziejui. Paveikslai, stulos, kitos meninės vertybės buvo išvežtos į Vilniaus ateizmo muziejų. Vargonus taip pat išvežė į Vilnių ir išardė. Kai kas, taip pat knyga „Kėdainių šv. Juozapo parapijos bažnyčia“ atiteko Kėdainių krašto muziejui. Priėmimo aktą pasirašė muziejaus direktorė Sakauskienė. Deja, dabartinis Kėdainių kraštotyros muziejaus direktorius R.Žirgulis teisinasi, kad tokios knygos muziejuje nėra. Tai kaip tada saugotos kitos meno vertybės?

1991 m. gruodžio 1 d., pirmąjį Advento sekmadienį, Šv. Juozapo bažnyčia vėl atvėrė duris tikintiesiems. Joje darbavosi atsidavę kunigai K.Daknevičius ir S.Bitkauskas. 2000 m. gegužės 1 d. į parapiją klebonu paskirtas kun. G.Pūras.

Angelė BUŠKEVIČIENĖ

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija