|
Ataka iš visų pusių
Petras KATINAS
Kas galėjo pagalvoti, kad kai kurie žiniasklaidos liūtais, žmonių protų formuotojais pasivadinę, nuolat iš peties vanoję partinės nomenklatūros viršūnes ir šiaip valdančiojo klano kiaulystes, ims ir pasuks savo kritikos strėles visai į kitą pusę. Kitaip, kaip papirkimu to reiškinio nepavadinsi. Juk visai ne be reikalo Maskva skiria vis daugiau milijonų savo įtakai ir propagandai stiprinti. Galbūt neatsitiktinai visuose aukštų valstybės pareigūnų ir verslininkų ūbavimus aprašančiuose žurnaluose šalia Brazauskų, Kirkilų (anksčiau ir Uspaskichų) šeimynų puikuojasi net pats asketu save paskelbęs Lietuvos ryto vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Rimvydas Valatka, jau nekalbant apie absoliučiai savo poziciją pakeitusį LRT Spaudos klubo vedėją. Toks žinomų žiniasklaidos liūtų orientacijos pokytis išryškėjo nuo pat tos dienos, kai Baltarusijos mieste Breste paslaptingomis aplinkybėmis žuvo aukštas Valstybės saugumo departamento vadovybės karininkas Vytautas Pociūnas. Iškart, dar net nespėjus palaidoti velionio, žiniasklaidoje (konkrečiai, Lietuvos ryte) pasipylė komentarai pabrėžiant, kad V.Pociūnas iškrito pro viešbučio devinto aukšto langą būdamas neblaivus, neva norėdamas atlikti gamtinius reikalus. Imta rašinėti ir apie kažkokią moteriškę, neva buvusią velionio karininko patrioto meilužę, ir t.t. Ir nė žodžio apie tai, kam gi ir už ką išsiuntė šį gabų karininką į Baltarusijos užkaborį, pavadinus tą perkėlimą paskyrimu į diplomatinę tarnybą. Ir neminint, kas paaiškėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo metu kad daugeliui VSD vadovų ypač nepatiko V.Pociūno vadovaujamos valdybos atlikti tyrimo darbai energetikos ir transporto srityje. NSGK išvadose nurodoma, kad V.Pociūno išsiuntimas galėjo būti susijęs su jo valdybos atliktu vadinamuoju 2K projektu. Taip pat minimas VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Darius Jurgelevičius, kuris iškart po V.Pociūno žūties patarė visiems nesiknaisioti po žuvusiojo kaulus. NSGK išvadose taip pat pabrėžiama, kad D.Jurgelevičius ir jo viršininkas Arvydas Pocius buvo ypač nepatenkinti V.Pociūno vadovaujamos valdybos veikla.
Aišku, apie Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto VSD tyrimo išvadas, jų komentarus dar bus prirašyta kalnai popierių. Nė kiek ne mažesni, kokius rašė VSD generalinis direktorius savo atviruose ir neatviruose laiškuose valstybės vadovams. NSGK rašė apie tai, kad VSD pašlijęs moralinis klimatas, klesti nesveikas politizavimas, kad prasidėjusios struktūrinės pertvarkos VSD vadovybėje, to paties A.Pociaus žmogaus D.Jurgelevičiaus netinkamas elgesys, o svarbiausia nušalinta grupė VSD karininkų, liudijusių Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Vien už tai, kad drįso pareikšti komitetui kritiką dėl savo viršininko A.Pociaus vadovavimo metodų. O VSD vadovą ėmusi liaupsinti žiniasklaida tuos davusius parodymus ir jau nušalintus pareigūnus bemat niekinamai pavadino kurmiais. Tam pritarė ir buvęs A.Pociaus viršininkas, dabar ramiai sau dienas leidžiantis Ispanijoje Mečys Laurinkus, kuris, visai Lietuvai matant ir girdint, tuos A.Pociaus kritikus, išvadintus kurmiais, dar labiau suniekino. Pasak M.Laurinkaus, jie, kvaileliai, manė, kad yra atsakingi ne Valstybės saugumo departamento vadovybei, o Lietuvai. Taip leista suprasti ne tik VSD pareigūnams, kaip ir kam jie privalo tarnauti, nes, pasirodo, tarnavimas Lietuvai yra nusikaltimas.
NSGK išvadose užsiminta ir apie KGB rezervą. Deja, nepakankamai. Nors išvadose drįsta pareikšti, kad A.Pociaus priklausymas KGB rezervui turėjo neigiamos įtakos Valstybės saugumo departamentui, kaip ir dar vieno A.Pociaus ištikimo ginklanešio ir gynėjo Dainiaus Dabašinsko veiksmai įsigyjant prabangų būstą Turniškių nomenklatūriniame rezervate.
Šiaip ar taip, NSGK išvados gana drąsios, nors ir aptakios, nes, kaip pripažino šio komiteto pirmininkas Algirdas Matulevičius, NSGK tyrimas pajudino tiktai ledkalnio viršūnę. Pasak jo, būtina ištirti ne tik VSD, bet ir daugelio kitų valdžios struktūrų veiklą. Gal ir net pačios Užsienio reikalų ministerijos, iš kurios staiga atsistatydinęs iškiliausias Lietuvos diplomatas Albinas Januška, kuris pagal komiteto pateiktą tyrimo atskaitą turėjo abejotinus, itin glaudžius ir kompetencijos ribas peržengiančius ryšius su viena verslo bendrove. Tiesa, išvadose tos bendrovės pavadinimas neminimas, tačiau ir taip visiems aišku, kad tai Rusijos Gazprom dukterinė Dujotekana, kurioje darbuojasi ir buvę KGB karininkai. Yra patikimų duomenų, apie ką užsimenama ir NSGK išvadose, kad apie dabartinio premjero G.Kirkilo patarėjo A.Januškos įtartinus ryšius buvo kalbama ir paties VSD parengtoje medžiagoje, tačiau VSD vadovas A.Pocius tą medžiagą pateikti komitetui griežtai atsisakė. Ir kodėl gi neatsisakyti, jeigu dar vienas KGB rezervininkas, buvęs užsienio reikalų ministras, taip pat pats A.Pocius ir jo pavaduotojas D.Dabašinskas, netgi Prezidentūra A.Janušką aiškiai apibūdino kaip itin profesionalų ir gabų valstybininką. Matyt, taip pat jį įvertino ir Premjeras, paskyręs jį savo patarėju. Ir ne bet kokiu, o panašiu į tą buvusį A.Brazausko pilkąjį kardinolą, ištikimiausią partijos karį Juozą Bernatonį.
Beje, NSGK išvadose minimas dar vienas gana įdomus faktas, kad birželį Seime svarstant Geležinkelio transporto kodekso pataisas dėl krovinių pervežimo Lietuvos geležinkeliais liberalizavimo, VSD vaidmuo, švelniai tariant, buvo gana pasyvus. Tai yra jis neinformavo svarbiausių valstybės institucijų, kas būtų, jeigu tam tikros verslo struktūros, glaudžiai susijusios su Rusija, būtų pavedusios privatiems vežėjams perimti krovinių vežimą Kaliningrado kryptimi. Seimo nariams tada užteko proto nepriimti tokių pataisų suvokiant, kad, jas priėmus, būtų smogtas didžiulis smūgis Klaipėdos uostui, o Lietuvos geležinkeliai vargu ar būtų galėję kontroliuoti Rusijos karinį tranzitą per Lietuvos teritoriją.
Taigi asmenys iš VSD, išdrįsę būti valstybininkais ir duoti parodymus komitetui, jau faktiškai pašalinti iš VSD. Mat buvo tokie naivūs ir tikėjo tarnaujantys savo valstybei, o ne tiems, kurie per Susisiekimo ministeriją ir kitas aukštas institucijas bandė prastumti aiškiai artimajai valstybei naudingus sprendimus. Tai kurgi buvo tie žiniasklaidos grandai, kai dar 2005 metų pavasarį paaiškėjo, kad VSD vadovas buvo KGB rezervininkas? Tiesa, tuos faktus bemat pabandyta paneigti kone visose valdžios institucijose. Kaip pažymi ne žiniasklaidos grandai, o dar išdrįstantys pasakyti savo nuomonę ir ją retsykiais prastumti į žiniasklaidą apžvalgininkai, kas būtų, jeigu, pavyzdžiui, Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybai imtų vadovauti koks nors tulpinių ar daškinių vadinamasis autoritetas, o Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai koks nors buvęs EBSW koncerno vadovo Gintaro Petriko, apvogusio pusę Lietuvos, dabar sėdinčio Amerikos kalėjime, pastumdėlis. Be to, negalima pamiršti, kad KGB vadovai Lubiankoje puikiai jautė artėjantį imperijos galą ir tam karštligiškai rengėsi kurdami savo rezervą.
Taigi ar išliks A.Pocius su savo ištikimiausiais bendražygiais D.Jurgelevičiumi ir D.Dabašinsku savo kėdėse, priklausys nuo socialdemokratų ir jiems giminingų partijų viršūnių. Taip pat nuo Prezidentūros. Ginant VSD vadus jau pernelyg glaudžiai susiliejo visų šių struktūrų pozicijos, netgi Konstitucinio Teismo, jau nekalbant apie Generalinę prokuratūrą. Iš kur tokia neregėta vienybė? Štai koks pagrindinis klausimas. Sprendžiant iš socialdemokratų, darbiečių, vis dar bandančių save vadinti partija paulauskininkų, pilietininkų ir kitų prorusiškų partijų vadovų pasisakymų, NSGK pateiktas VSD tyrimo išvadas remia vien tik Tėvynės sąjunga. Bet kitaip ir būti negali, nes valdantysis klanas pernelyg jau glaudžiai susijęs neaiškiais tarpusavio ryšiais, o išlaikyti tokią svarbią struktūrą kaip VSD savo rankose ir yra pagrindinis to klano tikslas.
© 2006 XXI amžius
|