|
Reikia keisti įstatymus
Mano manymu, reikėtų keisti kai kuriuos įstatymus, nes dabartiniai ugdo ir globoja nusikaltėlius, su jais mat reikia elgtis humaniškai, globoti juos, sočiai maitinti, neskelbti pavardžių, nes gali būti gėda ar jiems pavojus, kalėjime pagarbiai ir prabangiai laikyti. Aš ne už tai, kad iš jų būtų tyčiojamasi, juos kankintų, bet reikia taip daryti, kad jie pajustų bausmės už nusikaltimus naštą, nes to verti. Kol įstatymai globos nusikaltėlius, gero nelauk. Dori benamiai (yra ir kitokių) alkani sušąla gatvėje, bet laikosi įstatymų. Jie palikti likimo valiai, jais niekas nesirūpina, o nusikaltėliai globojami.
Turtuoliai, praturtėję prichvatizacijos metu, kai kurie seimūnai prabangiai gyvena su šunimis, katėmis, o doras vargšas žmogus miršta iš bado ir šalčio. Jo neužjaučia, jam nepadeda nei išrinkti seimūnai, turtuoliai, nes jiems mielesni šunys, katės, o ne vargšas žmogus. Ir taip kyla revoliucinės nuotaikos. Kiek valdžia išleidžia pinigų kaliniams ir kiek vargšo žmogaus gyvenimui pagerinti?
Aš esu už nepriklausomą Lietuvą, tegu joje, tarkim, ir blogiau gyventi nei sovietmečiu, bet okupacijos nepasiilgstu. Tik mane skaudina tai, jog valdžia, žiniasklaida daugiau rūpinasi turtingaisiais, reklamuoja jų buitį. Noriu demokratinės, nepriklausomos Lietuvos, kurioje nebūtų nei persisotinusių, nei vargšų. Nepamiršiu vienos senutės, kuri, pažiūrėjusi Stiliaus laidą, verkdama pasakė: Jei būčiau nutukęs šuo ar katė, gulėčiau soti šiltame kambaryje, ant sofos, šampūnais išprausta, iškvėpinta, mylima, o kad esu žmogus, tai vargstu, šąlu, badauju. Teisingai sako, jai pritariu.
Reklamuoja tik turtingųjų gyvenimą, o vargšai užmiršti, niekas nekalba apie tikėjimą, mažai apie patriotizmą. Matyt užmiršta. Tik loterija, per kurios reklamą kviečiama pirkti laimingus bilietus, visiems vienoda. Tačiau tikėtis laimėjimo tas pats, jei tikėtume, anot žmonių, kad verba augins grūšias. Pamatęs per televiziją apie turčių gyvenimą, vargšas nuo to nei sotus, nei apsirengęs nebus, o dar labiau pajunta savo varganą dalią. Suprantu, visi lygūs negali būti, nes ne visi yra vienodų gabumų, proto, todėl ir turi nevienodai turto, bet materialinę nelygybę galima kiek sušvelninti, pagailėjus vargšų, vienišų. Jei tau geriau sekasi, neužmiršk vargšo. Sovietmečiu šaipėmės, kad kitur yra šunų kapinės, turtuoliai vaikšto apdriskę, bet jų draiskalai brangūs, dabar taip yra ir pas mus. Aš nekalbu apie apdriskusius vargšus, o apie tuos, kuriems, anot žmonių, prabanga užpakalį drasko, mat tokia dabar mada.
Nebuvo lygybės ir sovietmečiu. Tai liudija pirtelės, pažintys, buvusi korupcija, užimamos pareigos. Darbo žmonės sunkiai dirbo, atlyginimą gavo didesnį už medikų, mokytojų, tarnautojų, todėl tą sunkumą skandino alkoholyje, todėl buvo linksmi, atrodė esą laimingi, patenkinti tuometiniu linksmu gyvenimu. Sovietinis linksmas gyvenimas žlugdė moralę, dorą, tikėjimą. Tuomet nelygybė buvo slepiama, o dabartinė demokratija ją rodo, reklamuoja. Reikia lygesnės lygybės, o ne tokios, kokia yra dabar.
Mylėk žmogų, gerbk jį, o ne vien šunį, katę, juo labiau nusikaltėlį. Ne šunį šerk gardėsiais, o pamaitink alkaną žmogų, jį užjausk, jam padėk.
Vincas STEPONAVIČIUS
Krekenava,
Panevėžio rajonas
© 2006 XXI amžius
|