|
Žmogaus išgijimas Dievo malonė
Alvyra GRĖBLIŪNIENĖ
Jau beveik metai, kai Lazdijų Šv. Onos bažnyčioje kiekvieno mėnesio pirmą pirmadienį vyksta eucharistinės išgydymo pamaldos. Jų pradininkas parapijos klebonas teol. mgr. kun. Gintaras Urbštas. Norėdamas padėti ligoniams atsiverti gydančiai Dievo malonei jis, dirbdamas Aukštosios Panemunės Kaune diakonu, 1996 metų rudenį Kauno onkologijos dispanseryje kartu su kun. Antanu Matusevičiumi nutarė surengti eucharistines išgydymo pamaldas, per kurias buvo teikiamas ir Ligonių sakramentas. Tapęs kunigu, nuo 1998 metų tokias pamaldas aukojo keliose parapijose kartu su Miroslavo klebonu kun. A.Matusevičiumi. Pradėjęs darbuotis klebonu Lazdijų parapijoje, kun. G.Urbštas išgydymo pamaldas toliau tęsia savo parapijoje.
Kunigas papasakojo, kad tiek dvasinis, tiek fizinis žmogaus išgijimas pirmiausia yra Dievo malonės pasireiškimas, dažniausiai kaip atsakas į nuoširdžią maldą. Įvairios praeities žaizdos, neigiami išgyvenimai atima ramybę, gebėjimą mylėti, menkina tikėjimą Dievu. Kad iš to išsivaduotų, kad pradėtų gyventi dangui, žmogus turi iš naujo atgimti. Be dvasinio atsivertimo, be Šv. Dvasios veikimo tai neįmanoma. Žmogaus vidinis gijimas prasideda tada, kai jis laisva valia apsisprendžia patikėti savo gyvenimą Dievui, priima Bažnyčios teikiamus sakramentus. Klebonas priminė Tarptautinės vidinio išlaisvinimo tarnystės asociacijos prezidento ir Tarptautinės egzorcistų asociacijos viceprezidento Rufuso Pereiros teiginius, kad yra trys sąlygos: atgaila, atleidimas ir visų savo nuodėmių bei okultinių praktikų atsižadėjimas. Neįvykdžius šių sąlygų, žmogaus visiškas išgydymas ir išlaisvinimas iš blogio jėgų neįmanomas.
Lazdijų Šv. Onos bažnyčioje kartu su klebonu išgydymo pamaldas dažnai aukoja Miroslavo parapijos klebonas kun. A.Matusevičius. Kunigas pastebėjo, kad šiuolaikiniame pasaulyje visur yra mažai meilės. Žmonės turi daug kitų įvairių problemų. Bando tai išspręsti per ekstrasensus, naudojasi raganų ir būrėjų paslaugomis. Taip žudoma žmogaus dvasia. Per okultizmą ateina Šėtono karalystė. Kunigas panoro padėti žmonėms pažinti žaizdų priežastis, gauti galimybę jas išgydyti. Išgydymo centras šv. Mišios. Jis taip pat akcentavo, kad gydymo galią suteikia sakramentai: Atgailos, Susitaikinimo, Švč. Sakramento. Taip pat Viešpaties veikimas patiriamas per šlovinimą, užtarimo maldą ir žmogaus asmeninę maldą.
Kun. A.Matusevičiui išgydymo pamaldas padeda vesti parapijiečiai. Tai žmonės, kuriuos kunigas gerai pažįsta. Juos jis siunčia į seminarus, kursus. Apie tokių žmonių tarnavimą informuojamas ir vyskupas. Išklausydami žmogaus prašymą dėl maldos, užtarėjai, būdami atviri Šv. Dvasios veikimui, stengiasi Dievo šviesoje suvokti pagrindinę problemos priežastį, kad savo malda galėtų padėti žmogui labiau apsispręsti už Dievą. Dievui nėra svarbu, užtarėjas senas ar jaunas, baigęs aukštuosius mokslus ar neišsimokslinęs. Svarbiausia yra nuoširdi meilė Dievui bei asmeninės ir bendruomeninės (maldos grupės) maldos patirtis. Todėl suprantama, kad be pasiruošimo eucharistinėse išgydymo pamaldose melstis už kitus žmones gali ne visi.
Pastebėta, kad žmogus, už kurį meldžiamasi užtarimo malda, pamažu subręsta, atsiveria Dievui. Kuo laisviau ir nuoširdžiau žmogus atsiveria Dievui, tuo daugiau atsiranda išgijusių žmonių ir tuo laisvesnė visuomenė. Žmogus dažnai nori greito rezultato. Atrodo, prarijai piliulę ir tu jau išgydytas. Išgydymo procese veikia Dievas kiekvieną dieną. Žmogus turi suvokti, kad jis pats svarbiausias. Jis turi tiesiogiai jame dalyvauti. Jei jis po gydymo pamaldų užmirš Dievą, nesimels, neatleis artimui, jei po ligos išgijimo sakys: ,,Dievuli, tu laisvas ir man nereikalingas, tada gerų rezultatų sunku tikėtis.
Labai šiltai ir įtaigiai vyko išgydymo pamaldos spalio 2 dieną Lazdijų parapijoje. Šv. Mišias aukojo ir išgydymo pamaldose dalyvavo Kabelių parapijos klebonas kun. Algis Vaickūnas. Jo pasakyta homilija ir išlaisvinimo maldos padėjo ne vienam maldininkui atsiverti širdimi, priimti Dievo siunčiamą meilės ugnį. Klebonas priminė, kad žemė yra tik trumpa atkarpa kelionėje į amžinybę. Dabar pasaulis pavergtas piktojo. Vyksta arši kova tarp blogio ir gėrio. O kovoti verta, nes Bažnyčia meilės bendruomenė. Jėzus atėjo į žemę uždegti ugnies. ,,Mes geriam Šv. Dvasią ir ugnį per Eucharistiją. Mes turime leisti Jėzui perkeisti mano gyvenimą, kalbėjo kunigas. Daug žmonių per Eucharistiją buvo išgydyti. Nors ne visada būna paimta fizinė kančia, bet žmonės priima Jėzų su didele meile. Nes Jėzus ne liga, o sveikata. Reikia gyvo tikėjimo, reikia melstis širdimi ir leisti Kristui į ją įeiti.
Pakalbinau žmones, kurie turi leidimą kalbėti išlaisvinimo maldas. Sigitas iš Marijampolės sakė: ,,Suvalkiečiui daug geriau apsimoka gyventi su Dievu. Esi ramus dėl vaikų, dėl darbo... Visi turime jėgą. Mes galim vieni už kitus melstis, tai ir reikia daryti...
Danutė iš Vilkaviškio ilgokai ieškojo Dievo. Buvo pradėjusi ir joga užsiiminėti, bet dabar suradusi savo pašaukimą. Ji sakė: ,,Jei su joga prasidėsi, visada bėdos turėsi. O kur yra mokytojas, ten yra ir dvasia.
Tomas, visai dar jaunas vaikinukas, meldžiasi maldos grupelėje už konkretų žmogų savaitę, mėnesį. Jis yra įsitikinęs, jog Jėzus nori, kad žmonės jį mylėtų ir būtų ištikimi. Jis juk sakė: Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų (Mt 18, 20).
Neseniai buvau Panaroje, Pilnų namų bendruomenėje. Ten tarnauja ir dirba kilnų darbą daugumai pažįstamas kun. Valerijus Rudzinskas. Sekmadieniais 15 val. aukojamos šv. Mišios ir taip pat vyksta išgydymo pamaldos. Išlaisvinimo maldas kalba pats kunigas. Jeigu atveri savo širdį Dievui, tai pajunti ramybę ir išlaisvinimą. Neįmanoma žodžiais nusakyti to jausmo. Jį reikia patirti.
Lazdijų parapijos klebonas kun. G.Urbštas akcentavo: ,,Vidinio išgydymo pamaldos stiprina tikėjimą, kad Dievas atsilieps į paprastų žmonių maldą, ir liudija, jog mes, kaip bendruomenė, galime padėti vieni kitiems. Todėl visiems linkėčiau augti tikėjimu ir meile neabejojant, kad kiekvienas mūsų Dievui esame vienodai vertingi.
Lazdijai
© 2006 XXI amžius
|