| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Ministro iššūkis V.Putino bičiuliui
Populiarus Prancūzijos politikas, dabartinis vidaus reikalų ministras Nikolas Sarkozy oficialiai paskelbė savo ketinimą kelti kandidatūrą būsimuosiuose šalies prezidento rinkimuose. Tačiau vien jo noro nepakanka. Mat, pagal Prancūzijos įstatymus, jo kandidatūrą privalo patvirtinti dabar valdančiosios Sąjungos už liaudies judėjimą suvažiavimas. Beje, pats N.Sarkozy yra šios partijos pirmininkas ir gana nesutaria su dabartiniu Prancūzijos prezidentu Žaku Širaku ne tik vidaus, bet ir užsienio politikos klausimais. Ž.Širakas laikomas geriausiu Rusijos prezidento V.Putino bičiuliu ir nuolat gina Maskvos interesus ES ir kituose tarptautiniuose forumuose, kas ypač išryškėjo neseniai įvykusiame NATO viršūnių susitikime Rygoje, kur jį pasveikinti su 74-uoju gimtadieniu planavo atvykti pats V.Putinas. Dabar Ž.Širakas aiškiai užsiminė, jog neatsisakąs galimybės kelti savo kandidatūros ir trečiajai kadencijai. Arba prastumti į kandidatus savo artimiausius šalininkus premjerą Dominyką de Vilpeną ar gynybos ministrą Mišelį Aliot-Marie, kurie valdančioje partijoje laikomi galimais pagrindiniais N.Sarkozy varžovais. Bet apklausų duomenys rodo, jog N.Sarkozy remia net daugiau kaip trys ketvirtadaliai partijos narių. Todėl jo galimybės tapti kandidatu gana didelės. Tiesa, pagrindinį iššūkį N.Sarkozy gali mesti jau paskelbta Socialistų partijos kandidatė 53 metų Segaletė Rojal, ypač pabrėžianti, kad ji taps pirmąja moterimi prezidente Prancūzijos istorijoje. Valdančioji Sąjunga už liaudies judėjimą savo oficialų kandidatą privalo paskelbti iki gruodžio 31 dienos. O pirmiausia kandidato rinkimai, kuriuose dalyvaus per 300 tūkstančių šios partijos narių, turi įvykti kitų metų sausio mėnesį. Po šių pirminių rinkimų visuotinis partijos suvažiavimas ir paskelbs partijos kandidatą į prezidentus. Pats N.Sarkozy pareiškė, kad tapti šalies prezidentu yra viso jo gyvenimo sprendimas ir tapęs juo sieksiąs radikaliai keisti Prancūzijos viziją ir politiką. Vakarų spaudos politikos analitikai teigia, kad jo kandidatūra į Prancūzijos prezidentus yra priimtina glaudesnio Vakarų šalių bendradarbiavimo šalininkams. Ypač siekiant sumažinti didėjančią politinę įtampą tarp kai kurių Europos lyderių ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Beje, N.Sarkozy, kuriam dabar 51 metai, yra kilęs iš vengrų pabėgėlių šeimos, kuri pabėgo į Vakarus po 1956 metų Vengrijos revoliucijos kruvino numalšinimo. Todėl Maskvos reakcija į jo galimą tapimą Prancūzijos prezidentu tikriausiai būtų labai neigiama. P.K.
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |