|
Mokytojos asmenybės šviesa tarsi pasaka
Senosiose Palangos kapinaitėse kovo 10-ąją buvo paklotas žemiškasis patalėlis ir amžinojo atilsio jame atgulė 87-uosius metus ėjusi gimtosios kalbos ir literatūros, taip pat vaidybos mokytoja Genovaitė Čeporienė-Urbonienė (g. 1921 02 07). Asmenybė, kurios krikščioniškosios sielos šviesa praauga net savąjį laiką, šviesa, savo tikrumu nustelbianti ne vieną nūdienos žibintą pseudointelektualą, dar besiblaškantį posovietinės ideologijos brūzgynuose.
Gyvenimas, vaikai, yra pasaka, o visos pasakos juk baigiasi tik gerai, dažnai kartodavo mokytoja G.Čeporienė-Urbonienė. Niekada, net viduržiemyje, nenusimink, pumpureli
Pumpureli pumpureliai
nėra nieko geriau pasaulyje už jus, žemaitiškais epitetais pamalonindavo greta esantįjį iš Skuodo krašto į Palangą ką tik po karo vėtrų atvykusi energingoji Vyžančių karalienė, kurios meilę ilgai minės ne tik palangiškiai. Į laidotuves ėjo, važiavo žmonės iš Palangos ir Vilniaus, Klaipėdos ir Skuodo, Kauno ir Kretingos
Kolegos, betgi daugiausia buvę mokiniai, palangiškiai iš dabartinės senosios gimnazijos. Tarp jų bibliotekininkai ir gelbėtojai, rašytojai, komunalininkai ir medikai, ir
nė vieno blogo žmogaus! Lituanistė ir dramos kolektyvo režisierė (pati ir artistė), Mokytoja visas galimybes, dvasinius resursus ir laisvalaikį skyrė vieninteliam tikslui įgyvendinti kad nė vienas auklėtinis dėl Šviesaus kelio ir savišvietos nenukryptų į lankas, dar blogiau į šunkelius.
Mūsų Mokytoja buvo labai reikli, bet labai teisinga, mylinti, gera geidžianti, ji mus kantriai vedė į TEISINGO gyvenimo šalį. Ačiū Jai, sako 52 metų palangiškis, žinomas landšaftininkas ir balandžių augintojų vadovas Reinoldas Liaudanskas.
Mokytoja G.Čeporienė-Urbonienė išlieka visų mūsų atmintyje kaip ypatingai graži, tauri, meniška ir visa esybe patriotiška Lietuvė. Garbė ne tik Sąjūdyje itin aktyviai besireiškusiai jos dukrai lituanistei Silvai su vyru Laimučiu, ne tik istorikei archyvų darbuotojai vaikaitei, bet taip pat ir Palangai bei šviesesnės ateities vilčių neprarandančiai Lietuvai.
Mokytojų bendruomenė turi į ką lygiuotis, nes
Dauguma mano prisiminimų apie mamytę susiję tik su mokykla ir mokiniais, prisimena dukra. Jai rūpėjo tik KULTŪRŠVIETA.
Pernai, vasario 7-ąją, kai mokytoja šventė 85-ąjį gimtadienį, menu, įteikiau G.Čeporienei-Urbonienei pirmųjų kačiukų, Palangoje vadinamų burinėliais, puokštelę, vaišinomės jos nuostabiais blynais su aviečių arbata, aptarėme gimtąją literatūrą ir jos kūrėjus, žinoma, politiką, ir Mokytoja vėl linkėjo: Nenusiminkime, nes visos pasakos Gyvenimo pasakoje baigiasi tik gerai.
Gediminas Griškevičius
© 2007 XXI amžius
|