| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Rinkosi Tauro partizanai Kazimieras Dobkevičius
Taip jau istoriškai susiklostė, kad pokary ilgiausiai su sovietine okupacine kariuomene kovojo Tauro ir Dainavos partizanų apygardų kariai. Tik dėl išdavysčių bolševikams pavyko 1953-1954 metais nuslopinti rezistencinę kovą, nekaltų žmonių trėmimais primesti kolūkinę, sovietinę santvarką. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atkurta visų devynių partizanų apygardų vadovybė, veikla, tvarkomos kapavietės, šventinami paminklai, rengiamos mokslinės konferencijos, susitikimai su moksleiviais mokyklose, įžymių kautynių vietovėse, vyksta karinių laipsnių suteikimo partizanų vadams ceremonialai. Dabartiniu metu Lietuvos partizanų apygardose rengiami ataskaitiniai-rinkiminiai susirinkimai, konferencijos, renkami delegatai į Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) suvažiavimą. Kaune, Karininkų ramovėje, rinkosi Tauro partizanų apygardos atstovai. Ataskaitinį pranešimą skaitė partizanų apygardos vadas dim. kpt. Jonas Matukevičius. Jo pranešime atsispindėjo rūpestis dėl paminklų partizanams išsaugojimo, naujų paminklų statybos, socialinių klausimų sprendimas, rūpinimasis susitikimų su moksleiviais svarba, partizaninio judėjimo atsiradimo aiškinimas jaunajai kartai. Apygardos vadas pabrėžė, kad šiuo metu Tauro apygardos įskaitoje 109 partizanai. Tai pati gausiausia apygarda. Visoje Lietuvoje beliko tik 330 partizanų, kurie ginklu priešinosi okupantui. Pranešėjas pagarbiai pabrėžė, kad šešios moterys turi kovotojo statusą. Vėliau kalbėjo buvęs krašto apsaugos ministro pavaduotojas, žurnalistas Edmundas Simanaitis, kuris apžvelgė politinę Lietuvos situaciją, sudėtingus santykius su žiniasklaidos atstovais, Lietuvos radijumi ir televizija. Buvę rezistentai, Vietinės rinktinės kariai, 1941 m. birželio 23-28 d. sukilėliai negauna galimybės pareikšti savo nuomonę apie padėtį šalyje radijuje ir televizijoje, sakė E.Simanaitis. Ilgus metus atidėliojamas paminklo Lietuvos kovotojams už laisvę ir nepriklausomybę Lukiškių aikštėje pastatymo sprendimas. O juk nenumaldomai artėja Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis. Apie patriotizmo ugdymą tarp jaunimo, meilę gimtajam kraštui, jo garbingai istorijai susirinkime kalbėjo mokytojas ekspertas Zigmas Tamakauskas. Labai reikia, sakė mokytojas, kad patriotai skaitytų ir prenumeruotų laikraštį XXI amžius, kuris teisingai nušviečia padėtį Lietuvoje. Svečias, Didžiosios kovos apygardos partizanų vadas dim. kpt. Augustinas Švenčionis sakė, kad šios apygardos buvo Nemuno upės kaimynės. Partizanai dažnai nukeliaudavo į dešinį Nemuno krantą atsikvėpti, perrikiuoti savo gretas naujiems žygiams. LLKS štabo viršininkas dim. mjr. Vytautas Balsys teigė, jog būtina sekti politinę padėtį mūsų šalyje ir greitai reaguoti į negatyvius reiškinius, kurie gali kelti grėsmę mūsų iškovotai demokratijai. Tauro partizanų apygardos ir LLKS vadovybė įteikė pirmo laipsnio Partizano žvaigždės apdovanojimus šiems partizanams: ryšininkei Lidijai Kuodienei, dim. mjr. Juozui Armonaičiui, Povilui Buzui, Juozui Raklevičiui ir kitiems. L.Kuodienė į rezistencinį pogrindį įstojo 1945 metais. Vykdė įvairias ryšininkės užduotis, platino partizaninę spaudą, palaikė ryšį tarp įvairių kovinių būrių, bet 1948 metais buvo išduota, areštuota ir nuteista aštuoneriems metams katorgos Mordovijos lageriuose. J.Raklevičius į partizanų gretas įsitraukė 1949 metų pabaigoje. Jį areštavo 1953 metais. Jo ryšininkai neišdavė, todėl saugumas nesudarė bylos. Po apdovanojimų buvo išrinkta nauja valdyba ir taryba. Jos vadu perrinktas Vyčio kryžiaus ordino kavalierius dim. kpt. Jonas Matukevičius. Autoriaus nuotraukos
© 2007 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |