|
Dėl Balstogės universiteto filialo Vilniuje
Kreipimasis į LR Ministrą Pirmininką, švietimo
ir mokslo Ministrę ir Studijų kokybės centrą
Balstogės universiteto rektorius dėl geografinių ir emocinių motyvų Vilniuje organizuoja Balstogės universiteto filialą, kuriame 180-iai studentų ekonomiką ir informatiką lenkiškai dėstytų 40 Balstogės dėstytojų. Dabar Balstogėje mokosi 94 Lietuvos lenkai.
Pagal autonomininkų programą nelegalus Vilniaus lenkų universitetas veikė 15 metų. Diplomus jiems išduodavo Balstogės universitetas, stipendijas mokėjo Lenkija. 34 pogrindinio universiteto teisininkai bylinėjasi, kad Švietimo ir mokslo ministerija pripažintų jų diplomus. Iki šiol jie turi problemų dėl to, kad slapto universiteto programa ir dėstymo lygis neatitiko aukštojo mokslo reikalavimų, studentai pakankamai nemokėjo valstybinės kalbos.
Lietuvos Respublikoje yra pakankamai aukštųjų mokyklų, kuriose yra ekonomikos ir informatikos specialybės. Maždaug už tokio pat atstumo nuo Vilniaus ar arčiau kaip Balstogė yra Gardinas, Minskas, Daugpilis, Ryga, Liepoja, Karaliaučius, kurie taip pat galėtų siūlyti savo universitetų filialus.
Revanšistiniai Lenkijos sluoksniai ir autonomininkai 70 metų svajojo atkurti Vidurio Lietuvos S.Batoro universitetą. Pagal 2007 03 04 laikraščio Wprost apklausą 52,5 proc. lenkų mano, kad prieškario Lenkijos užimti kraštai su Vilniumi ir Lvovu yra lenkų žemės, vadinamos Lenkijos pakraščiais (kresais). Balstogės universiteto atstovas Lietuvai Jaroslavas Volkonovskis rašo, kad 1939 metais lietuviai okupavo Vilnių, o Vilnijoje teisėtai veikė Armija krajova, atstovavusi pogrindžio Lenkijos valstybei. Šio atstovo specialybė yra ne ekonomika ar informatika, o pogrindžio Lenkijos valstybė Vilnijoje. Jo teiginiai prieštarauja objektyviam istorijos mokslui, LR Vyriausybės patvirtintoms 1993 12 29 Komisijos Armijos krajovos veiklai Lietuvoje įvertinti išvadoms ir negali būti Lietuvoje platinami. Su tokiomis žiniomis mokslo daktaro laipsnis taip pat negali būti nostrifikuojamas.
Lietuvos ir Lenkijos švietimo reikalai turi būti sprendžiami paritetiškai. Lietuvos ir Lenkijos aukštosios mokyklos moko valstybine kalba, Lenkijoje nėra ne tik lietuviškų aukštųjų mokyklų, bet ir pradinės, pagrindinės lietuviškos mokyklos kasmet uždarinėjamos. Vienintelės Seinų lietuviškos mokyklos Lenkija neišlaiko, bet pajėgia Lietuvoje šelpti 122 lenkiškas mokyklas ir steigti lenkišką universitetą.
Lenkų universiteto klausimas Vilniuje galėtų būti svarstomas, jeigu:
1) Lenkija pripažins 1919-1939 metų rytinės Lietuvos dalies okupaciją ir nutrauks Lietuvos piliečių kurstymą prieš savo valstybę;
2) etninėse lietuvių žemėse atkurs uždarytas lietuviškas mokyklas ir jas pakankamai finansuos;
3) Balstogės universiteto filialo programa, dėstytojų kvalifikacija, dėstomosios kalbos derinsis su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais.
Hum. m. dr. Kazimieras Garšva,
Kazimieras Vidžiūnas,
Vilniaus miesto mokytojų Sąjūdžio tarybos pirmininkas
© 2007 XXI amžius
|