| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Prikėlimas Algimantas ZOLUBAS
Prieš akis 18-os metų senumo nuotrauka: Sąjūdis ir žalieji nešė Lietuvai uždėtą atominės elektrinės (AE) kryžių, protestavo prieš trečiojo AE bloko statybą. Prieš pat Velykas Prisikėlimo šventę Vyriausybė ir Seimas ėmėsi nelengvo uždavinio: prikelti dar galutinai nenumarintą Ignalinos atominę elektrinę, pratęsti jos merdėjimą. Uždavinys iš tikrųjų nelengvas, nes pinigėliai iš Europos Sąjungos (ES) jai uždaryti kažkur išsibarsto, o uždarymo darbai nejuda. Kitas kliuvinys Lietuvos įsipareigojimas AE uždaryti iki 2009 metų gruodžio 31 d. Lietuvoje apsilankęs Europos Komisijos pirmininkas Ž.M.Barozas, nepaisydamas mūsų Premjero argumentų pratęsti AE darbą bent iki 2015 metų, patikino, kad AE turi būti uždaryta ES ir Lietuvos sutartyje numatytu laiku. Netenka abejoti, kad jei pastangos bus dedamos AE uždaryti, o ne jos merdėjimui pratęsti (gal pinigėliams plauti), AE bus uždaryta. Tačiau... Išėjo už varčios ir vėl iš pradžios. Pasirodo, Lietuvai labai reikalinga nauja AE... Šitokį teiginį dar prieš stojant į ES paneigė anuometinis premjeras A.M.Brazauskas sakydamas, kad turimų elektros energijos resursų mums pakanka ir be AE. Kad tokia AE reikalingiausia elektros energijos ir statybų verslininkams, nekyla jokių abejonių. Tačiau kieno sąskaita? Dabar Baltarusijai ir Rusijai elektros energija parduodama po 4 centus už kilovatvalandę, o patys mokame po 33 centus. Kas pasikeis pastačius naują AE? Tai koks gi čia biznis? Tik neišmanėliai gali patikėti, kad naujos AE statyba, nuostolinga energijos prekyba bei tarpininkavimai neguls nauju kryžiumi ant mokėtojų pečių. Visuomenė dar nesusivokė, kokius pokštus krečia valstybės vadovai ir Seimas. O daro jie nė kiek ne kitaip, nei darė sovietinė partija ir vyriausybė (liaudis ir partija vieninga, liaudis paklusni). Juk visuomenė turi žinoti, kokią naudą ar žalą turėsime iš naujos AE. Paaiškinti negali, nes patiems iniciatoriams neaišku. Žiniasklaidoje pasirodė rašytojo, neva branduolinės fizikos specialisto Kazio Almeno raminantis žodelis dėl AE saugumo, vieno kito ekonomisto dėl ekonominio tikslingumo, ir to, regis, užtenka. Ne, neužtenka! Geologams yra žinoma, kad Ignalina yra seisminiu atžvilgiu nestabilioje zonoje, per ją eina žemės tektoninis lūžis, todėl vieta netinkama nei AE statybai, nei atominio kuro atliekų saugyklai. O žinant, kad ten požeminių saugyklų įrenginėti dėl minimos priežasties negalima, saugyklą numatoma rengti antžeminę (kaip kapčių bulvėms). Turėsime atominę miną, kurios detonatorius bus gamtos stichijų ar teroristų rankose! Esamos AE atliekų neturime kur dėti, o naujoji taip pat nedirbtų be atliekų. Turėtume vėl brangiai mokėti už atominį kurą, už atliekų išvežimą ir gyventi baimėje, kad nesudrebės žemė, kaip jau buvo per 40 kartų pastaraisiais dviem šimtmečiais. Lietuva atominės energetikos kūrimo specialistų neturėjo ir neturi, todėl pasikliauti politikų, verslininkų ar rašytojų raminimais nedera. Naujos AE statybos tikslingumo bei saugumo klausimą turėtų vertinti kompetentingi nepriklausomi ekspertai. Su jų išvadomis turėtų būti supažindinta Lietuvos visuomenė ir tik tuomet, nes reikalas iš esmės liečia tautos ateities būtį, pritarimas ar nepritarimas naujos AE statybai turi būti gautas tautos valia referendumu. Nematyti Vyriausybės pastangų plėtoti alternatyvius energijos šaltinius (biokuras, vėjo, saulės, vandens energija). Negirdėti paskatų ir priemonių taupyti energetinius resursus. Nereikia būti dideliu specialistu, kad pamatytum, kaip kiekviename žingsnyje švaistoma energija, kokį žalingą pėdsaką ji palieka gamtoje. Neragintume deginti žvakių vietoj elektros lempučių, tačiau galingų prožektorių bei dešimčių tūkstančių lempučių aukščiausiai pasaulio eglei apšviesti, šaldytuvų su keliomis šaldymo kameromis saujai serbentų laikyti bei kitų, energetiškai imlių, mažmožių tikrai galėtume atsisakyti. Gal tuomet ir bent vieną šiluminę elektrinę dar galėtume uždaryti. Susimąstyti ir veikti reikia valdžioms, netūnoti grėsmių akivaizdoje visuomenei.
© 2007 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |