Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Mums rašo
Nuomonės
Parodos
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Laikas sustabdyti lietuvių šmeižimą

Irena Tumavičiūtė

nuotrauka Nr. 3 Tikras galvažudys – nacis Joachimas Hamanas

nuotrauka Nr. 1

nuotrauka Nr. 2

nuotrauka Nr. 4

Kai atgimimo metais Lietuva garsiai visam pasauliui paskelbė, kad norime būti laisvi, prasidėjo įžūliausių šmeižtų lavina, kuri tebesitęsia iki šiol. Daugiausia peno mūsų nedraugams duoda nuotraukos, vaizduojančios neva lietuvių vykdytą žydų „pogromą“ Kauno „Lietūkio“ garaže 1941 metų birželį. Remiantis kelių nuotraukų serija, straipsnių rinkiniuose, monografijose, interneto svetainėse ir šmeižtų sklidinuose forumuose nekalbama apie nacių okupacijos metų netektis, sugriovimus, sulaužytus likimus, o tik apie „lietuvių“ vykdytas žudynes.

Šiuo atveju ne taip svarbu, kieno – Maskvos ar Berlyno – mestos bombos griovė mūsų Tėvynę (abiejų metropolijų atstovai lietuvių nėra nei atsiprašę, nei mokėję reparaciją). Bet skaitant įvairiomis kalbomis parašytus tekstus galima susidaryti įspūdį, kad per trejus nacių okupacijos metus mūsų žemėje visi nusikaltimai, ypač žydų šaudymas, vyko lietuvių iniciatyva – vokiečiai tik stebėjo, prižiūrėjo tas žudynes ir dar fotografavo (nors fotografuoti buvo griežtai draudžiama). Ir fotografijas kruopščiai saugojo. O daugiau tos okupacijos metais lyg ir nieko nevyko.

Pamirštamas vienas iš pagrindinių vokiečių saugumo policijos uždavinių – „sukurti neginčijamą faktą, kuriuo vėliau galima būtų įrodyti, kad išlaisvinti gyventojai patys savaime griebėsi griežčiausių priemonių prieš bolševikinius ir žydiškuosius priešus. Tai reikėjo padaryti taip, kad neiškiltų aikštėn vokiečių įstaigų nurodymai“. (…) O Kaune „netikėtai paaiškėjo, kad suorganizuoti didesnio masto žydų pogromą išsyk gana nelengva“ (Alfonsas Eidintas. Žydai, lietuviai ir holokaustas. V., 2002, p. 439).

Ir taip naciai elgėsi visose Rytų Europos šalyse. Ir visoms šalims esama „liudininkų“ nuotraukų.

„XXI amžiaus“ laikraščio 2006 m. gruodžio 6 d. publikacijoje Dar kartą „Lietūkio“ garažas dariau prielaidą, kad aršiausio „galvažudžio lietuvio“ vaidmenį atliko tikras galvažudys – nacis Joachimas Hamanas (nuotrauka Nr. 3). Kreipėmės į fotografijos specialistus, prašydami pasakyti kvalifikuotą nuomonę apie šią ir kitas neva 1941 metų birželio mėnesio „fotosesijos“ nuotraukas. Skaitytojai gali susipažinti su fotomenininko Stanislovo Žvirgždo atlikta kelių neva garažo serijos nuotraukų ekspertize. Jų ir dar keletą kitų, taip pat aptariamas nuotraukas galima rasti internete http://forum.axishistory.com/viewtopic.php?p=676489.

Kai kurios nuotraukos, ypač gruodžio 6 d. numerio publikacijoje minėtoji „blondino“, įvairių šalių leidiniuose skelbtos šimtus kartų.

Būtų galima parašyti mažiausiai solidų dvitomį tema, kaip klastotėmis lietuvių nedraugai jau kelis dešimtmečius pasauliui į akis pučia miglą.

Pateiksime vieną pavyzdėlį. S.Žvirgždo minima nuotrauka Nr. 1 „puošia“ A.Tory knygą „Kauno getas“ (2000 m.), Vokietijoje išleistą A.Naumanno knygą „Vermachto išteisinimas“ (2005 m.) ir netgi …A.Kasperavičiaus ir R.Jokimaičio „Naujausiųjų laikų istoriją“, vadovėlį 10 klasei, iš kurio štai jau aštunti metai mūsų moksleiviai į vizualinę atmintį įsirašo žudikų lietuvių paveikslą. Žinoma, vadovėlio autoriai nežinojo, jog čia siaubingas montažas. Bet būtent dėl šios priežasties, ypač rengiant vadovėlius spaudai, abejotino autentiškumo nuotraukas, kurios meta dėmę visai tautai, reikėtų duoti vertinti ekspertams.

Kviestume gerbiamus „XXI amžiaus“ skaitytojus atsiųsti į redakciją nuorodas, jeigu kur pastebėsite bent vieną iš S.Žvirgždo aptartų ar interneto puslapiuose patalpintų kitų nuotraukų. Galime radėti kaupti medžiagą vienai šlykščiausių lietuvių šmeižto bylų.

Ypač verčia suklusti ta aplinkybė, kad antroji nuotrauka reprodukuota lenkų žurnale Polityka, 1996 m. birželio 8 d. numeryje, kur ja iliustruojama, kaip lenkai 1946-ųjų liepos mėnesį Kielcėje vykdė žydų pogromą.

O minėtoje A.Naumanno knygoje ta pati nuotrauka reprodukuota iš negatyvo pusės (nuotrauka Nr. 4). Kiek ir kokiems tikslams ir kokiems nusikaltimams iliustruoti buvo naudojamos šios „nuotraukos“? Kiek Hamano ar Stahleckerio statytinių, apsimovusių baltą raištį, 1941 metų birželį Kaune demonstratyviai žiauriai elgėsi?

© 2007 „XXI amžius“