Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Mums rašo
Nuomonės
Parodos
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Lietuvos savanorių žygdarbiai negali būti užmiršti

Lietuvos kariuomenės savanoris Pranas Kasparaitis (1877-1976) iš Gaisrių kaimo (Šakių apsk.) senatvėje. Tarnavo 6-ame pėstininkų pulke eiliniu, apdovanotas Vyčio kryžiaus ordinu ir Savanorio kūrėjo medaliu

Grupė Amerikos lietuvių savanorių karių, atvykusių į Lietuvą ginti nepriklausomybės (visų jų likimas nežinomas)

Lietuvos kariuomenės savanoriai Alytaus kapinėse pagerbia žuvusio karininko Antano Juozapavičiaus kapą

Lietuvos kariuomenės savanoriai vyksta į kovines pozicijas

Fotoatvirukas „Kovon renkis“. Lietuvos kariuomenės savanoriai, ginkluoti įvairių rūšių šautuvais, pasiruošę eiti į karą. 1918-1919 m.

Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimas 1918 m. vasario 16 d. reiškė tvirtą lietuvių tautos apsisprendimą. Tačiau nepriklausomybę visada reikia apginti. Taigi jau 1918 m. lapkričio 23 d. buvo paskelbtas pirmasis Lietuvos vyriausybės įsakymas sukurti Lietuvos kariuomenę. Tų pačių metų gruodžio 29 dieną Lietuvos ministras pirmininkas M.Sleževičius paskelbė atsišaukimą į tautą: „Lietuvos piliečiai, vyrai. Ne kartą Lietuvos priešai norėjo uždėti ant mūsų amžiną nepakeliamą jungą, bet mūsų Tėvynė nenugalėta. Ji gyva. Stokime į Lietuvos krašto apsaugą.“ Po šio kvietimo apskrityse imti steigti savanorių registracijos punktai. Laisvės siekis buvo toks stiprus, kad, Lietuvos vyriausybės pašaukti ir bažnyčiose per pamokslus paraginti, jaunuoliai ir pagyvenę žmonės, net neužsukdami į namus, ėjo registruotis savanoriais. Rusijos carinėje armijoje tarnavę lietuviai karininkai taip pat nedvejodami stojo tarnauti Lietuvai. Jau pirmąją mobilizacijos savaitę atėjo registruotis 12 tūkst. savanorių. Žavi ir stebina toks faktas. Tarp savanorių, kurie atėjo ginti savo valstybę, buvo daug mažažemių, turėjusių tik po kelis hektarus žemės; tačiau atėjusieji žinojo, kokia didelė laisvės neturėjimo kaina.

Šiemet dienos šviesą išvydo ilgai rengtas ir lauktas, gausiai iliustruotas leidinys „Lietuvos savanoriai“. Šio leidinio sudarytojas Petras Raila, gimęs 1933 metais, – pokario partizanų ryšininkas, kario savanorio Mato Railos sūnus. M.Raila buvo Siesikų valsčiaus Šapupos seniūnijos seniūnas. Dar 1942-aisiais kartu su Jonu Jakaičiu ir kitais savanoriais organizavo pasipriešinimo būrius, kovojusius su raudonųjų bolševikų partizanais. 1945 metais bolševikai šį patriotą sušaudė. M.Raila apdovanotas Vyčio kryžiumi. Didžiavyrio sūnus Petras jau Atgimimo ir pirmaisiais nepriklausomybės metais (1988-1992) atkreipė visų patriotų dėmesį su kilnojamuoju Lietuvos karinių žymenų, medalių stendu dalyvaudamas Lietuvos Sąjūdžio renginiuose Kaune, Vilniuje, Panevėžyje ir kitur.

Leidinį maketavo ir spaudai rengė „Amalkeros leidyba“, spausdino AB spaustuvė „Titnagas“ Panevėžyje. Leidybą rėmė Kauno rajono savivaldybės administracija bei Ūkio bankas. Pateiktame karių savanorių sąraše, kurie buvo apdovanoti Nepriklausomybės kovų medaliu (jame per 7500 pavardžių), galime pamatyti savo senelių pavardes.

Knyga „Lietuvos savanoriai“ turi didelės istorinės, pažintinės vertės, nes joje daug duomenų apie savanorių ginkluotę, aprangą, rašoma apie karių savanorių laidotuves, buitį, užfiksuoti kovinių žygių momentai.

Knygoje panaudota literatūra: A.J.Greimas „Lietuva Pabaltyje“, V.Kavaliauskas „Už nuopelnus Lietuvai“, A.Bumblauskas „Senosios Lietuvos istorija“, P.Ruseckas „Savanorių žygiai“, „Lietuvių enciklopedija (Bostonas)“, V.Jankauskas „Gen. K.Ladiga Nepriklausomybės kovose“, J.Variakojis „Karaliaus Mindaugo pulkas“, Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkiniai, laikraščių „Atspindžiai“, „Karys“, žurnalo „Karys“ medžiaga. Taip pat daug nuotraukų iš Vytauto Didžiojo karo, Panevėžio kraštotyros, Biržų krašto, Lietuvos nacionalinio muziejų fondų. Šioje knygoje panaudotos ir daugelio žmonių iš asmeninių albumų atsiųstos nuotraukos.

Leidinys ypač naudingas Lietuvos mokykloms, gimnazijoms, aukštųjų mokyklų studentams, mokytojams. Vytauto Didžiojo karo muziejuje yra kripta su daugiau nei 1600 pavardžių karių, žuvusių ar mirusių nuo sunkių žaizdų kovose dėl Lietuvos laisvės. Šios pavardės įrašytos gryno aukso raidėmis, kurioms paauksuoti išleista per milijonas litų. Lietuvos savanorių žygdarbiai negali būti užmiršti.

Kazimieras DOBKEVIČIUS

© 2007 „XXI amžius“