|
Kad Lietuva nesuputinėtų
Jau prieš penketą metų labai teisingai ir garsiai pasakė vienos nemažos mūsų rajono seniūnijos prie Minijos vadovas, kai miške buvo statomas paminklas už dabartinę, nepriklausomą Lietuvą kovojusiems partizanams: Krauzas tebeverda. Mat atsirado pageidavimų, kad ir kitoje vieškelio pusėje seniūnija statytų paminklą
išvaduotojams, t.y. enkavėdistams ir kagėbistams, kurie kontroliniais šūviais malšindavo lietuvių geismus ir norus lygiuotis į Vakarus ir užversti (visiems laikams!) slaviškosios enciklopedijos puslapius. Kad išliktume.
Kur tau! Anųjų organų (člienų) palikuonys dabar net Seime pučia tautai į akis raudonus debesis. Kraujas tebeverda.
Kirminai ryja kirminus, o tualetinės moralės dvokas lyg siera drasko tautos dvasinės ištvermės marškinius.
Dabar mes visi laikome ypatingai sunkius dvasinius egzaminus. Dievui palaiminus, mes neabejotinai saugesni, nes nuo išorės priešų saugo NATO, bet budrumo negalime prarasti nė minutei. Negalima leisti, kad Lietuva suputinėtų, kad mūsų, Sibiruose nukentėjusių, partizanų kautynėse iškovota laisve begėdiškai naudotųsi buvusio LKP cėkašnikai, rezervininkai menkystos ir kvislingai kolaborantai.
Mes esame dėkingi XXI amžiui už drąsą, raginimus nepasimesti, o kantriai tęsti dvasinę rezistenciją. Tad nebūkime abejingi, galvokim.
Antanas NIŪRONIS
Kretinga
© 2007 XXI amžius
|